Įtampa tarp žmogaus išorinio ir vidinio gyvenimo tampa vis dažnesniu reiškiniu šiuolaikiniame pasaulyje. Anot prancūzų psichoterapeuto Christophe’o André, nuolatinis bandymas išpildyti išorinius lūkesčius neretai atitraukia mus nuo pačios sielos esmės. Dėl to kasdieniai mūsų veiksmai ir elgesys ne visada atitinka kertines vertybes.
Vis dėlto, jei norime būti laimingi ir lydimi sėkmės, turime mokytis dėmesingai klausyti savo vidinio pasaulio bei mažinti atotrūkį tarp vertybių ir elgesio.
Kas tas išorinis ir vidinis „aš“?
Išorinis „aš“ įkūnija tai, kaip save pateikiame plačiajai visuomenei. Tai išorinis įvaizdis, kuriame paprastai stengiamės pavaizduoti visa, kas mumyse geriausia. Todėl neretai ši dalis nevisiškai atspindi, kas iš tiesų esame savo viduje. Ji linkusi pataikauti išoriniam spaudimui ir gyventi pagal visuomenės keliamus lūkesčius.
Priešingai nei išorinis „aš“, vidinis „aš“ yra tylus ir apima visa, kas nėra matoma plika akimi. Tai mūsų jausmai, intuicija, vertybės, nenutrūkstamas minčių ir emocijų srautas, giliai širdyje puoselėjami troškimai ir tikslai. Kitaip tariant, vidinis „aš“ įkūnija tai, kas iš tiesų esame savo viduje. Anot psichoterapeuto Ch. André, tai ypatinga erdvė, kurioje skleidžiasi mūsų individualumas ir kūrybiškumas. Nors ši erdvė yra neapčiuopiama, ji turi nepaprastai didelę įtaką mūsų gyvenimui.
Stiprų ryšį su savo vidiniu pasauliu turintis žmogus išsiskiria aukštu sąmoningumo lygiu. Jis aiškiai suvokia savo kertines vertybes ir tikslus, geba efektyviai tvarkytis su savo emocijomis. Taip pat jam būdinga vidinė ramybė ir didesnis psichologinis atsparumas. Toks žmogus sėkmingiau prisitaiko prie sudėtingų išorinio gyvenimo aplinkybių. Kur kas lengviau ir adaptyviau įveikia užgriuvusius sunkumus bei negandas.
Išorinio ir vidinio gyvenimo konfliktas
Problemų kyla tada, kai vidinis ir išorinis „aš“ ima konfliktuoti arba tarp jų atsiranda ryškus disbalansas. Kitaip tariant, žmogus galvoja viena, bet daro kita.
Dažniausiai šis pusiausvyros nebuvimas atsiranda dėl to, kad per mažai laiko skiriame savo vidiniam gyvenimui. Diena po dienos skubame, lekiame, bėgame ir nė kiek nesusimąstome, ar mūsų veiksmai ir elgesys atliepia vidinį pasaulį. Ch. André teigimu, šiuolaikinėje kasdienybėje vidinis gyvenimas dažnai tampa tik tolimu foniniu triukšmu.
Psichoterapeutas pastebi, kad šiandieniniame pasaulyje mūsų vidiniam gyvenimui iškyla vis daugiau grėsmių. Tačiau, anot jo, patį didžiausią pavojų kelia proto tarša, kurią, mums patiems to nepastebint, didina šiuolaikinis gyvenimo būdas. Ch. André manymu, dabartinė visuomenė verčia skubėti, priimti sprendimus, kurių visai nenorime priimti, rinktis tokį gyvenimo būdą ir ritmą, kuris yra visiškai svetimas prigimčiai. Kitaip tariant, šiuolaikinis išorinis gyvenimas verčia viską daryti kuo greičiau, o vidiniam gyvenimui reikia laiko: įsiklausyti, stebėti, jausti ir mąstyti.
Ilgainiui šis nuolatinis išorinio ir vidinio gyvenimo konfliktas gali sukelti nemenką stresą, dėl kurio tampame kur kas labiau pažeidžiami ir galime patirti įvairių sveikatos problemų. Ne paslaptis, jog nuolatinis stresas kenkia mūsų kūnui ir protui. Ne vienas mokslinis tyrimas įrodė, kad didžioji dalis fizinių bei psichologinių negalavimų yra nuolatinio streso pasekmė.
Neretu atveju konfliktą tarp vidinio ir išorinio „aš“ patiriantis žmogus išoriškai atrodo lydimas sėkmės bei laimingas, tačiau viduje išgyvena gilią tuštumą. Anot psichoterapeuto Ch. André, vien į išorę orientuotas gyvenimo būdas, kai nuolatos kas nors daroma ir niekada neatsigręžiama į vidų, ilgainiui sutrikdo dvasinę pusiausvyrą bei skaudžiai atsiliepia žmogaus gerovei. Dažnai nukenčia asmeniniai santykiai, pablogėja sveikata, atsiranda žalingų įpročių. Žmogus ima jaustis sutrikęs ir nelaimingas.
Kad taip nenutiktų, pirmiausia turime imtis tyrinėti vidinius savo turtus ir tik po to vaikytis išorinių.
Kartais konfliktas tarp mūsų išorinio ir vidinio gyvenimo nėra toks didelis kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kad jį išspręstume, gali prireikti visai nedaug mūsų pastangų.
Vis dėlto, norint išvengti rimtesnių vidaus ir išorės nesutarimų, pravartu dažniau atsigręžti į savo vidų. Stabtelėti ir pasistengti pajusti bei suprasti, ką jis nori mums pasakyti. Anot Ch. André, į vidinį gyvenimą reikėtų žvelgti ne kaip į priebėgą, o kaip į svetingus, išoriniam gyvenimui atvirus namus. Vidinis mūsų pasaulis gali tapti tobulėjimo, žinių bei vidinių turtų šaltiniu, padedančiu geriau suprasti ir valdyti savo gyvenimą. Tereikia nepamiršti kuo dažniau jam atsiverti. Tad pažinkime ir puoselėkime savo gražų vidinį pasaulį, nes jis yra tikrasis mūsų raktas į laimingą, darnų ir sėkmės lydimą gyvenimą.
Kaip atrasti pusiausvyrą?
Kai išsiaiškinsite, kur slypi jūsų išorinio ir vidinio gyvenimo konfliktas, paklauskite savęs, ką galėtumėte padaryti, kad šios dvi jūsų pusės imtų gyventi darnoje. Pagalvokite, gal jūsų gyvenimui reikia tam tikrų pokyčių. Galbūt atėjo metas keisti darbą, atrasti daugiau laiko savo šeimai, o galbūt nutraukti kai kuriuos varginančius ir nemielus santykius. Tik jūs patys geriausiai žinote, kokie konkretūs pokyčiai gali padėti sumažinti įtampą tarp jūsų vidinio ir išorinio gyvenimo.
Mąstant apie tai, kokių permainų gyvenime reikėtų imtis, pravartu užduoti sau šiuos klausimus:
- Ką norite pasiekti gyvenime? Ar jūsų kasdieniai veiksmai bei elgesys dera su šiais jūsų tikslais?
- Ar gyvenimo pabaigoje jausitės gerai dėl šiuo metu priimamų sprendimų?
- Ar dabartinis jūsų gyvenimas verčia užgniaužti kertines jūsų vertybes?
Comments are closed.