Ką daryti jautriam asmeniui, siekiančiam išnaudoti jautrumą kaip stiprybę? Kaip save saugoti ir nepersitempti?
Jie lengvai susigraudina žiūrėdami filmus. Stipriai jaučia net subtilų prisilietimą. Yra jautrūs kvapams ir šviesoms, dažnai nori patylinti muziką, kurią kiti ir taip vos girdi. Tik įėję į kambarį, nesunkiai atpažįsta žmonių emocijas, o sulaukę kritiško žodžio gali susigadinti nuotaiką visai dienai.
Galbūt tokį žmogų pažįstate? O gal toks esate pats? Pažvelkime iš arčiau: tai ypač jautrūs žmonės, emocionalūs ir išgyvenantys giliau nei dauguma. Įsivaizduokite „storaodį“, kurį sunku paveikti ir išmušti iš vėžių. Jautrus žmogus bus visiška jo priešingybė. Jis tarsi kempinė sugers informaciją iš aplinkos, ją išpūs, sustiprins, padidins. Anot tyrėjos Elaine Aron, ypatingas jautrumas būdingas maždaug kas penktam mus supančiam žmogui.
Jautrumas turi biologinį pagrindą. Šių žmonių nervinės ląstelės yra hiperaktyvios, todėl pojūčiai paaštrėję – reaguojama į daugybę dalykų, kurių nepastebi kiti. Jautrų asmenį galima atpažinti ir iš to, kad jis nelinkęs stačia galva pulti į riziką. Kasdien nuo ryto iki vakaro jis „virškina“ milžiniškus srautus stimuliuojančios informacijos, o subtiliai sustyguotą nervinę sistemą lengvai išveda iš pusiausvyros netikėtumai. Todėl tai, ką kiti vertintų kaip smagų nuotykį ar iššūkį („susikrauk daiktus per 15 minučių ir lekiam į pajūrį“, „užlipk ant scenos ir spontaniškai pasakyk kalbą“ ir pan.), jautrus organizmas gali interpretuoti kaip grėsmę. Net mažam žingsneliui iš komforto zonos reikia didelių pastangų. Turbūt nestebina, kad jautriems žmonėms nesvetimas perdegimas – jis pasireiškia visa puokšte neigiamų padarinių: pradedant lėtiniu nuovargiu, sutrikusia dėmesio koncentracija ir apetito praradimu, baigiant depresyvumu, pykčiu ir nerimo priepuoliais.
Kai kas jautrius žmones laiko šių dienų „princesėmis ant žirnio“ ir tiesiog ragina nesureikšminti smulkmenų (vienas dažniausių ir, beje, labiausiai neefektyvių patarimų). Tačiau būtų neprotinga ignoruoti kitą medalio pusę – o ji tikrai stebina. Taip, jautrius asmenis stipriau paveikia negatyvumas, tačiau džiugia smulkmena jie irgi sugeba mėgautis ilgiau ir giliau nei kiti. Šių žmonių vidinis pasaulis turtingas ir daugiasluoksnis, jie geba gyventi itin sodrų, aistringą, intensyvių pojūčių kupiną gyvenimą (galima tai palyginti su vaizdais HD raiškos ekrane). Įdomiausia, kad iš šalies gali atrodyti, jog nieko ypatinga jų kasdienybėje nevyksta!
Turite draugą, kuris puikiai moka išklausyti ir supranta jus iš pusės žodžio? Tikėtina, kad jis – jautrus. Smegenų tyrimai rodo aktyvesnes sritis, kurios atsakingos už empatiją, todėl jautrūs asmenys gali pirmi pastebėti bręstantį konfliktą (vargiai matomą pliką akimi) ar suprasti net menkai pažįstamo žmogaus savijautą. Dar daugiau: jie dažnai būna itin kūrybiški, jų galvose nuolat gimsta naujos idėjos. Tačiau sakyti, kad jie atitrūkę nuo žemės, būtų netikslu: dažnam būdingi stiprūs analitiniai gebėjimai, jie geba spręsti sudėtingas problemas, kurioms reikia intensyvaus mąstymo. Tad ką daryti, jei esate jautrus žmogus ir norite sėkmingai išnaudoti savo stipriąsias puses, tuo pat metu saugodami save nuo perdegimo?
#1. Pasistenkite, kad aplinkoje būtų mažiau dirgiklių.
Visų pirma paanalizuokite jus supančią aplinką ir įvertinkite, ar ji nėra pernelyg stimuliuojanti. Jautrių žmonių nervų sistema yra lengvai sujaudinama, todėl sunkiau atsiriboti nuo aplinkos dirgiklių. Pavyzdžiui, įsivaizduokime įprastą dieną biure. Vienas kolega klausosi muzikos, kitas pusbalsiu kalba telefonu, trečias tarškina kompiuterio klaviatūra. Iš virtuvėlės sklinda kavos kvapas. Kėdė po daugybės valandų sėdėjimo nebeatrodo patogi, o kondicionierius ir vėl atsuktas per stipriai. Visi šie trukdžiai daugumai biuro darbuotojų gali būti praktiškai nepastebimi, tačiau jautrų žmogų jie nesunkiai išmuštų iš pusiausvyros. Tokiomis sąlygomis kokybiškas darbas gali tapti neįmanomas.
Jautriam asmeniui svarbu pačiam imtis iniciatyvos: ką būtų galima pakeisti, kad aplinka būtų palankesnė ir taip nestimuliuotų nervų sistemos? Galbūt verta paieškoti nuošalesnio kampo biure, kur nesibūriuoja daug žmonių? Gal galima susitarti, kad dalį laiko dirbtumėte iš namų, bibliotekos ar ramesnės kavinukės šalia? Galbūt pagelbėtų triukšmą slopinančios ausinės ir grojaraštis su raminančiomis dainomis? Jautriems žmonėms dažnai stresą kelia ir tai, kad jų darbas stebimas (pavyzdžiui, kompiuterio ekraną mato šalia sėdintis vadovas). Jei tai tampa problema ir pradeda trukdyti jūsų veiklai, išdrįskite apie tai kalbėti.
#2. Pasirūpinkite, kad pakankamai pailsėtumėte.
Kartais juokaujama: „Norisi prigulti ir nusnausti po sunkios dienos – bet tada prisimenu, kad dar tik dešimta ryto.“ Žinoma, tai pokštas, tačiau jautrūs žmonės su panašiais scenarijais susiduria nuolat. Jų smegenys dirba ypač intensyviu režimu, apdorodamos gausybę plūstančios informacijos. Juos išvargina konfliktinės situacijos ir negatyvios aplinkinių emocijos. Skaičiuojama, kad keturi iš penkių jautrių žmonių yra intravertai, tad, jei darbe nuolat reikalaujama aktyviai bendrauti, tai gali tapti rimtu iššūkiu. Pasak E. Aron, jautriam žmogui kritiškai svarbu kokybiškai ilsėtis. Kitaip gali „išmušti saugiklius“: nebesusitvarkysime su stresu, imsime reaguoti itin emocionaliai, tapsime neatsparūs kritikai. Tokiais atvejais nukenčia ne tik darbas, bet ir miegas, sveikata, asmeniniai santykiai.
Po įtemptų derybų ar konferencijų, svarbių susitikimų ir triukšmingų vakarėlių jautriam asmeniui būtina sulėtinti tempą. Anot psichoterapeutės Jean Fitzpatrick, nereikia nieko įmantraus – pakaks poros atpalaiduojančių valandų savo paties draugijoje. Tiks bet koks poilsis, kuris padeda sudirgusiai nervų sistemai nurimti: miegas, joga, meditacija, knygos skaitymas, karšta vonia, kūryba (rašymas, piešimas), plaukiojimas, pasivaikščiojimas gamtoje.
#3. Bendraudami brėžkite griežtas ribas.
Jei esate jautrus žmogus, kurio gyvenimo būdas susijęs su nuolatiniu bendravimu, svarbu komunikuojant nubrėžti aiškias ribas. Jautrūs asmenys itin gerai jaučia ir supranta aplinkinių savijautą – tai didelis pranašumas, tačiau kartu ir žalia šviesa „energijos siurbikams“, ieškantiems, kur „nuleisti garą“ ir išlieti negatyvumą. Jautrūs žmonės linkę stengtis dėl kitų, todėl dažnai tampa šių energinių vampyrų aukomis. Kaip išvengti spąstų? Vos prasidėjus skundų tiradai, neleiskite tokiam žmogui įsivažiuoti ir jį stabdykite. Prisipažinkite, kad jums sunku to klausytis, nes ypač skaudžiai reaguojate į negatyvias istorijas. Būkite mandagūs, bet atkakliai laikykitės savo.
Kitas dėmesio vertas metodas – skydo technika. Ją naudinga išbandyti per aršias derybas, varginančius verslo pietus ar ilgą konferenciją. Įsivaizduokite, kaip apsivelkate storą paltą, sukuriantį papildomą sluoksnį tarp jūsų ir stresinės aplinkos. Paltas – tai jūsų apsauga nuo negatyvumo. Nepageidaujami dalykai – kritika, skundai, grubūs komentarai, pašaipos – negali prasiskverbti pro šią kliūtį. Jie atsitrenkia į paltą, nuslysta audiniu žemyn ir ištirpsta žemėje. „Įžeminkite“ visą blogą energiją, kuri vargina. Pro barjerą leiskite praeiti tik tam, kas pozityvu: juokui, komplimentams, šiltiems žodžiams, įdomioms idėjoms.
#4. Atlaisvinkite vadeles planuodami laiką.
Klaida, kurią daro kone kiekvienas jautrus žmogus: prisiima per daug įsipareigojimų. Jam sunku pasakyti „ne“ (ir aplinkiniai tuo puikiai naudojasi!), todėl besikaupiančios atsakomybės vis labiau įkalina, slegia ir kelia vis didesnį stresą. Šiuo atveju sprendimas paprastas, bet nelengvas: mokytis atkaklumo ir pirmiausia rūpintis savimi, o ne kitų troškimais. Pradėti galima nuo darbų sąrašų. Jei įprastai sudarinėjate darbų sąrašus, šalia turėkite dar vieną „Nedarbo“ sąrašą. Jame rikiuokite dalykus, kurių jokiu būdu nedarysite.
Fitzpatrick pabrėžia, kad labai svarbu suteikti sau užtektinai laiko užduotims atlikti. Didžiausias jautraus žmogaus produktyvumo peilis – įtampa. Todėl dienotvarkė neturėtų būti pergrūsta, joje turėtų likti laisvų tarpų (kai kurie žmonės tai vadina „kalendoriaus dieta“). Svarbu suprasti, kad itin jautrus asmuo nesėdi tame pačiame vežime kaip kiti: jis giliau apdoroja aplinkos stimulus, todėl apkrovos turi būti saikingos.
#5. Mokykitės naujai įprasminti savo istoriją.
Anot E. Aron, svarbu tinkamai „įrėminti“ savo istoriją. Kaip interpretuojame savo gyvenimo įvykius? Dažnai jautrūs žmonės būna linkę save kaltinti („aš ne toks kaip visi, todėl esu niekam tikęs“). Pavyzdžiui, jei susiginčiję su partneriu pusdienį praverkėte kambary arba per verslo pietus nedrįsote pratarti nė žodžio, galite rinktis: arba save smerkti, arba sudėti ginklus ir bandyti supratingai priimti savo jautriąją pusę („taip, šiandien buvo beprotiška diena, nesu pratęs prie tiek dirgiklių, todėl natūralu, kad emociškai persitempiau“). Tai nereiškia, kad jautrumas visada turi būti pasiteisinimas – jei skubėsime užsiklijuoti „nepataisomo jautruolio“ etiketę ir ja dangstytis visur ir visada, rizikuojame strigti ypač siauroje komforto zonoje. Išmintingas variantas būtų empatiškai priimti esamą situaciją ir kartu palaipsniui nešti į savo gyvenimą pokyčius, diegti naudingus įpročius. Svarbu į viską žiūrėti pro tinkamą filtrą: „jau šią akimirką esu ten, kur turiu būti, ir esu pats sau pakankamas, tačiau, jei savimi rūpinsiuosi ir susidraugausiu su savo jautrumu, rytoj bus dar geriau.“
Jautrumui tikrai yra už ką padėkoti. Jis gali padėti jums įžvelgti daugiau, nei mato kiti. Užmegzti glaudesnius ryšius. Aiškiau suvokti, stipriau patirti, intensyviau jausti. Jautrių žmonių dažnai nedomina paviršutiniški blizgučiai ir įvaizdiniai žaisliukai – jie pratę visur ieškoti prasmės. Nerti vis gilyn. O pakeliui įkvėpti ir kitus, vis dar tebeieškančius.
Dabar – puikus metas save pasaugoti, „įkrauti bateriją“ ir nebarstyti energijos tuščiai. Rytoj išauš dar viena diena, kai jūsų jautrumas, gilumas ir tikrumas pasauliui bus reikalingi.
Comments are closed.