25 metus trukęs tyrimas parodė, kaip optimizmas veikia sveikatą ir psichologinę būseną.
Dar neseniai optimizmas buvo laikomas vienareikšmiškai gera savybe. Tačiau tyrimai atskleidė, kad optimizmas gali nustelbti kritinį mąstymą, paskatinti elgtis neapgalvotai, daugiau rizikuoti, pasitikėti tais, kurie nebūtinai verti pasitikėjimo. Taigi, optimizmas turi ir gerų, ir blogų aspektų. Ar verta būti optimistu? Tai aiškinosi mokslininkai net 25 metų trukmės tyrime.
Tyrėjai periodiškai apklausė 984 žmones apie jų optimizmo lygį, bendrą pasitenkinimą gyvenimu, sveikatą, emocinę būklę. Mokslininkus domino, ar optimizmas yra visą gyvenimą nekintanti savybė (kartą optimistas – visada optimistas) ir kaip ši savybė veikia žmogaus psichinę bei fizinę sveikatą.
Surinkti duomenys pademonstravo, kad optimistais paprastai išliekama visą gyvenimą, o laikui bėgant optimizmas labiau linkęs didėti nei mažėti. Kaip mokslininkai ir spėjo, optimistai džiaugėsi geresne sveikata. Nieko keista, nes jie buvo linkę ja geriau rūpintis – dažniau sportavo, mažiau rūkė ir valgė sveikesnį maistą nei pesimistai. Tačiau alkoholio vartojimo skirtumų tarp optimistų ir pesimistų nepastebėta. Taip pat optimistai geriau jautėsi emociškai ir apskritai labiau mėgavosi gyvenimu.
Taigi su pasitikėjimu šviesiai žvelgti į ateitį verta visiems. Gal optimizmas kartais ir paskatins elgtis neapgalvotai, bet bendrai paėmus gyvenimas bus malonesnis.
J. Oh, M. F. Purol, R. Weidmann, W. J. Chopik, E. S. Kim, E. Baranski, T. Schwaba, J. Lodi-Smith, S. K. Whitbourne. Health and Well-Being Consequences of Optimism Across 25 Years in the Rochester Adult Longitudinal Study; Journal of Research in Personality, 2022.
Comments are closed.