Šiuolaikiniai žmonės turi didesnių galimybių mokytis ir tobulėti nei ankstesnės kartos. Ir, nors kiekvieno mūsų genetika unikali, nors visų mūsų temperamentas ir gabumai skiriasi, įgyta patirtis, žinios ir asmeninės pastangos padeda suformuoti tai, ko norime.

Anot JAV Stanfordo universiteto psichologės Carol Dweck, tai, kokiu tapsite žmogumi, ar išsipildys jūsų svajonės ir pavyks pasiekti tai, kas jums atrodo svarbiausia, priklauso nuo jūsų pasirinkto požiūrio. Skamba per daug paprastai? Dauguma mano, kad mūsų charakteris, žmogiškosios savybės, protiniai gebėjimai, kūrybiškumas yra įgimti ir nekinta. Esi protingas arba ne. Esi kūrybingas arba ne. Tikėjimas, kad savybės nekinta, t. y. nekintanti mąstysena, verčia nuolat įrodinėti savo vertę. Tai sukelia keblumų įvairiose gyvenime srityse: darbe, palaikant santykius su partneriu, auginant vaikus ar mokantis naujų dalykų. Kiekvieną dieną klausiame savęs: „Ar man pavyks?“, „Ar neatrodysiu kvailai?“, „Ar manęs neatstums?“, t. y. tokiems asmenims nuolat reikia patvirtinimo.

Tačiau yra ir kitas požiūris – augimo mąstysena. Ji grindžiama įsitikinimu, kad pagrindines savo savybes galima ugdyti įdėjus pastangų. Nors mūsų talentai, gebėjimai, interesai ir pomėgiai skiriasi, kiekvienas galime keistis ir augti atkakliai siekdami tikslų, įgydami patirties. Kai tikime, kad mums svarbios savybės gali būti išugdytos, labiau trokštame mokytis ir kuo daugiau pažinti pasaulį. Užauginti save tokį, koks norime būti. Noras toliau tobulėti ir plėsti akiratį, net patekus į juodą nesėkmių ruožą, yra svarbiausias augimo mąstysenos požymis. Būtent šis mąstymo būdas padeda žmonėms išgyventi pačius sunkiausius gyvenimo etapus ir pasiekti aukštumų.


Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo “Psichologija Tau” numeryje

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą