Nauji archeologiniai tyrimai parodė, kad homo erectus nesistengė, kad išgyventų.

Archeologiniai kasinėjimai Arabijos pusiasalyje parodė, kad išnykusią primityvių žmonių rūšį homo erectus (stačiasis žmogus) prie tokios lemties privedė jų pačių tinginystė.

Nors buvo daugiau galimybių, akmens amžiuje gyvenę žmonės nesivargino jų išnaudoti. Jie nesistengė tyrinėti ir neturėjo tokio nuostabos bei domėjimosi aplinkiniu pasauliu jausmo, kokį turime mes. Būtent toks elgesys siejamas su nesugebėjimu adaptuotis prie klimato pokyčių, kurie ir lėmė šios rūšies išnykimą.

Pasaulis apie juos keitėsi, tačiau homo erectus netobulėjo ir elgėsi taip, kaip visada, neieškodami išeičių. Pavyzdžiui, kad pasidarytų įrankių, jie naudojo bet kokius šalimais rastus akmenis arba tai, kas nuriedėdavo nuo kalvos, bet nesistengė užlipti į šalia esančią kalvą paieškoti kokybiškesnių medžiagų.

Tik vėlesniame periode homo sapiens ir neandertaliečiai lipo į kalnus, kad rastų geresnės kokybės akmenų ir jų atsigabendavo į savo gyvenamąją vietą.

Liūdna homo erectus lemtis rodo, kad tik atkaklumas, noras dirbti ir tobulėti gali padėti žmonėms išgyventi ir susikurti geresnę buitį.

Shipton, J. Blinkhorn, P. S. Breeze, P. Cuthbertson, N. Drake, H. S. Groucutt, R. P. Jennings, A. Parton, E. M. L. Scerri, A. Alsharekh, M. D. Petraglia. Acheulean technology and landscape use at Dawadmi, central Arabia. PLOS ONE, 2018; 13 (7).

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą