Pažink save

4 mitai apie intravertus

Beveik prieš šimtą metų šveicarų psichiatras Carlas Gustavas Jungas įvardijo sąvokas „introversija“ ir „ekstraversija“. Per tiek laiko populiariojoje kultūroje atsirado daug klaidingų mitų, kas yra intravertas.

 

Savybės, klaidingai priskiriamos intravertams

 

Savistaba. Gebėjimas analizuoti savo sąmoningas mintis ir jausmus nėra tik intravertų privilegija. Neseniai atliktoje analizėje tyrėja Jennifer Grimes su kolegomis pastebėjo, kad savo vidinių būsenų stebėjimas ir turtingas vidinis pasaulis nesusiję su introversija. Savistaba dažniausiai užsiima intelektualūs ir kūrybingi žmonės, atviri naujoms patirtims. Paslaptingi ir tylūs žmonės mums gali pasirodyti itin pasinėrę į savo išgyvenimus, tačiau po ramybės ir tylos kauke ne visuomet slepiasi akylas savo vidinio pasaulio stebėtojas.

Jautrumas. Maždaug 20 proc. populiacijos galėtume apibūdinti kaip itin jautrius žmones. Jautruolis – ne tas, kuris greitai įsižeidžia (ši savybė labiau susijusi su emociniu stabilumu), o tas, kuris greičiau pajunta subtilius aplinkos pokyčius ir giliau apmąsto suvokiamą informaciją (jų smegenys eikvoja daugiau išteklių). Kuo mažesnius pokyčius žmogus jaučia, tuo jis jautresnis. Kadangi šie žmonės mato pasaulį tarsi didelės raiškos televizoriaus ekrane, nieko keista, kad jie greičiau pavargsta nuo išorinės stimuliacijos (bendravimo, žmonių, besikeičiančios aplinkos) ir turi pailsėti. Dėl to nemažai jautruolių mano, kad yra intravertai. Vis dėlto psichologė Elaine Aron teigia, kad maždaug 30 proc. itin jautrių žmonių yra ekstravertai. Jie labai dažnai patiria konfliktą: viena vertus, norisi naujų potyrių, kita vertus, sunku jausti ribą, kada įspūdžių jau bus per daug.

Drovumas. Intravertai iš tiesų būna kuklesni už ekstravertus, nes nemėgsta būti dėmesio centre, tačiau jie nebūtinai yra drovūs. Drovumas susijęs su nepasitikėjimu savimi, aplinkinių nuomonės baime. Kuklusis intravertas gali visiškai savimi pasitikėti, bet mieliau likti pasyviu stebėtoju, nei primygtinai dalyvauti veiksmo sūkuryje. Savimi nepasitikintys ekstravertai gali atrodyti kaip intravertai, tačiau, atsipalaidavę ir jausdamiesi saugūs, jie mėgausis dėmesiu ir užburs aplinkinius savo bendravimu.

Nemokėjimas bendrauti. Gebėjimas užmegzti ryšį ir jausti pašnekovą labiau priklauso nuo empatijos. Šnekusis ekstravertas gali visiškai užgožti pašnekovą, neatsižvelgdamas į jo poreikius. Mokantis bendrauti žmogus ne tik žinos, kada ir kaip kalbėti, bet mokės ir patylėti, išklausyti. Intravertas gali būti bendravimo ekspertas, bet pokalbiai su kitais neteiks tokio didelio malonumo kaip ekstravertui.

 

Visą straipsnį “Asmenybių anatomija: intravertai, ekstravertai” skaitykite naujame “Psichologija Tau” numeryje!

Jums gali būti įdomu

Komentuoti