Žvelgiantiems giliau

Pažink save

Drąsa keisti gyvenimą

Didžiausi atradimai prasideda ne laukiant mūzos, o dirbant ir užduodant sau tinkamus klausimus.

Kartais norisi, kad viskas vyktų pagal planą, ir laikomasi jo įsikibus, net jei tai tėra visuomenės normų kratinys arba atgyvenęs kaip darželio laikų žaislas – toks mielas ir pažįstamas, kad baisu paleisti. Nors gyvenate kaip anksčiau, kažkodėl sunku atsikelti į darbą, draugai nebedžiugina, o laisvalaikis atrodo nykus ir beprasmis (o gal jo išvis nėra?). Jūsų emocijos siunčia žinutę – metas pradėti savo gyvenimo tikslų reviziją.

Jei jaučiatės įstrigę užburtame rate, pabandykite keisti taktiką – skirti laiko sau ir pasitikrinti, ko iš tiesų norisi. Nesvarbu, ar ką tik baigėte mokyklą ir nežinote, kuriuo keliu pasukti, ar gyvenimo prasmės klausimai neduoda ramybės švenčiant 40-metį ar išėjus į pensiją. Deklaruoti savo asmeninę nepriklausomybę ir ryžtis pokyčiams ne visada lengva, bet įmanoma.

Asmenybė – pokyčių stabdys?

Pokyčiai, vaikystės svajonių įgyvendinimas ir įsiklausymas į savo vidinius troškimus vilioja daugelį, tačiau ne mažiau gąsdina. Kaip rodo tyrimai, kai kuriems žmonėms tiesiog sunkiau imtis permainų. Asmenybės sistemų veikimo (angl. Personality Systems Action, PSI) teorija, nagrinėjanti emocines reakcijas ir gebėjimus susidoroti su įvairiomis situacijomis, skiria žmones į dvi grupes: veiksmo ir būsenos. Kaip elgiatės, kai patenkate į nemalonią, nepatogią, netikėtą situaciją? Ieškote sprendimo ar blaškotės, o gal klausinėjate visų, ką daryti, ir paskui dar ilgai graužiatės ir svarstote, kaip būtų buvę, jeigu?.. Jei lengvai keliate sau tikslus, nekreipiate daug dėmesio į aplinkinių nuomonę, sutelkiate mintis į ateitį ir nesižvalgote atgal, susitvarkote su emocijomis ir nesėkmėmis be didelių dramų, esate veiksmo žmogus.

Jei sunku priimti sprendimus savarankiškai ir stinga ryžto, jus lengva išmušti iš vėžių, jei dažnai jaučiate stresą ir apgalvojate viską iki smulkmenų, atidėliojate sprendimus ir veiksmus, sunkiai priimate nesėkmes bei pralaimėjimus ir rūpinatės, ką apie jus galvoja žmonės, esate būsenos žmogus. Šio tipo žmonėms nepriklausomybės deklaravimas ir kardinalūs pokyčiai gali būti rimtas iššūkis. Tokia jautri reakcija į nemalonias situacijas būdinga beveik kas antram asmeniui. Jie sunkiai susidoroja su neigiamomis emocijomis ir geriausiai jaučiasi, kai kas nors jiems nurodo elgesio gaires.

Veiksmo tipo žmonės lengviau ryžtasi pokyčiams ir drąsiau juos įgyvendina. Tačiau Sandero L. Koole’o ir Danielio L. Fockenbergo tyrimas atskleidė, kad ir būsenos tipo individai gali sąmoningu darbu veiksmingai keisti savo įpročius. Mažiau reaguoti į negatyvius dirgiklius stresinėse situacijose gali padėti meditacija (pavyzdžiui, dėmesingas įsisąmoninimas), atsipalaidavimo pratimai. Ryžtingiau priimti sprendimus padeda artimųjų palaikymas (nebijokite paprašyti pagalbos), o įgyvendinti juos – aiškus ir konkretus galutinis tikslas. Jeigu turėsite konkrečią svajonę, greičiau atsitiesite po nesėkmių ir tvirčiau išgyvensite nemalonias situacijas, net jei esate linkę į pasyvumą.

Rizika pradėti nuo nulio

Dažnai svarstomus pasirinkimus riboja ir pasąmoninis įsitikinimas, kad pastangos neatsipirks. Įsitikinimą formuoja dėmesio sutelkimas ne į sprendimo ar pokyčio naudą, o į skaičiavimą, kiek laiko, pinigų ar pastangų jau investavote į darbą, santykius ar kitą norimą keisti situaciją. Tačiau pokyčių atsisakymas ar sprendimo nukėlimas, gailint jau įdėto indėlio, lemia įstrigimą situacijoje tarsi spąstuose. Baimė prarasti įdėtą darbą dažnai tampa pokyčių stabdžiu, nors esama situacija ir neteikia laimės, nedžiugina. Kuo ilgiau delsite, tuo daugiau laiko ir pastangų skirsite, investicijų vis daugės, bet kartu augs ir jūsų nepasitenkinimas. Tam, kad ši nuostata netrukdytų planuoti trokštamo gyvenimo, pirmiausia reikia ją atpažinti. Tuomet lengviau ne tik bandyti pakeisti šią nuostatą, bet ir įžvelgti daugiau galimybių, svarstyti įvairesnes alternatyvas, kurios padėtų kurti džiugų ir išsipildžiusį gyvenimą. Kuo greičiau pradėsite pokyčius norima linkme, tuo daugiau turėsite laiko daryti tai, ką iš tiesų norite.

Plaukimo pasroviui pavojai
Rutina įtraukia greičiau, nei spėjama susimąstyti apie norus, išsigryninti gyvenimo kryptį. Studijuojame nemėgstamą dalyką, nors net neplanuojame dirbti pagal specialybę. Nesinori mesti, kai lieka tik keleri metai studijų. Pagaliau ir darbą gauname pagal tą nemėgstamą specialybę (nes pasiūlė likti praktikos vietoje) – įklimpstame ilgam ir pokyčius atidedame geresniems laikams… Jei vengiama ryžtingų sprendimų, jie paliekami likimui ir tenka tenkintis tuo, ką jis siūlo. Gali susidaryti įspūdis, kad plaukimas pasroviui nuima sprendimų ir atsakomybės naštą, bet išties dažnai tai tik atideda pasekmių suvokimą ir nutolina pokyčius. Tikėtina, kad po penkerių metų, visiškai nusikamavę nemėgstamame darbe, pagaliau ryšimės permainoms.

Rutina įsivyrauja ir kitose srityse. Gyvenimas kartu iki santuokos dažnai vertinamas kaip vienas kito išbandymas, santykių patikrinimas. JAV namais iki vedybų dalijasi 50–60 proc. porų. Tačiau tyrimas atskleidė, kad toks pasirinkimas gali būti žalingas. Kartu prieš tuoktuves gyvenę žmonės pasirodė linkę silpniau įsipareigoti, jautėsi mažiau užtikrinti dėl santykių ir dažniau konfliktavo. Denverio universiteto tyrimų profesorius Scottas M. Stanley su kolegomis teigia, kad gyvenimas kartu prieš vestuves ne visuomet geriausia išeitis. Kai nusprendžiame tuoktis, prisiimame atsakomybę stengtis dėl santykių, o ilgas gyvenimas susimetus mus tarsi įsuka į rutiną ir poros dažnai per daug nemąstydamos automatiškai įslysta į santuoką. Taip išvengiama aktyvaus sprendimo ir, kaip rodo tyrimai, mažiau įsipareigojama partneriui bei šeimai.

Inercija veikia ir kitose gyvenimo srityse: renkantis studijas, gyvenamąją vietą, kylant karjeros laiptais ir t. t. Kad plaukdami pasroviui nenuplauktume ten, kur nukeliauti nenorime, svarbu išsaugoti budrumą ir reguliariai peržiūrėti savo sprendimus, apsvarstyti juos ir jų aktualumą.

Tikslus užsirašykite

Jei pasiryžote prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, užuot tik nuolankiai priėmę, ką jis jums siūlo, būkite pasiruošę imtis veiksmų. Kai tik pagalvojate apie tai, kas jums rūpi labiausiai, užsirašykite. Psichologai nustatė, kad prašymas perteikti savo pagrindines vertybes raštu turi stebuklingą efektą motyvacijai. Prinstono ir Kalifornijos universitetų mokslininkų Pam Mueller ir Danielio Oppenheimerio tyrimas atskleidė, kad nešiojamojo kompiuterio naudojimas užrašams paskatina paviršutiniškesnį mąstymą nei rašymas ranka, tad geriau planuojant naudoti rašiklį ir popierių. Atlikę keletą bandymų, tyrėjai nustatė, kad studentų, kurie užrašams naudojo nešiojamuosius kompiuterius, rezultatai atsakant į abstrakčius, koncepcinius klausimus, buvo prastesni nei studentų, kurie užsirašinėjo ranka. Rašantieji ranka dažniau linkę žymėtis idėjas savais žodžiais, interpretuoti ir performuluoti mintis savaip. Rašymas ranka gali padėti geriau suvokti savo tikslus ir padidinti jų svarbą.
Užrašant tikslus, patariama sudaryti du stulpelius – trumpalaikiams ir ilgalaikiams tikslams. Toks skirstymas padės suprasti, ar jie neprieštarauja vieni kitiems, ir suteiks progą pagalvoti, ką tie prieštaravimai gali reikšti. Pavyzdžiui, jei tikslas yra uždirbti daugiau pinigų ir gauti paaukštinimą darbe, kaip tai suderinama su ketinimu praleisti daugiau laiko su šeima ir draugais?
Peržiūrėjus abi tikslų grupes, svarbu išanalizuoti, kiek tarp jų yra išorinių ir vidinių tikslų. Išoriniai tikslai dažniausiai būna susiję materialiais dalykais, aplinkiniais arba gėdos ir kaltės jausmais, o vidiniai siejami su malonumu ir prasme. Pavyzdžiui, siekis uždirbti daugiau pinigų bus išorinis tikslas, jei tiesiog norime pasipuikuoti prieš kaimynus statusu ar nedaryti šeimai gėdos. O siekis tapti puikiu kulinaru būtų vidinis tikslas, nes atspindi žmogaus norą išnaudoti savo stiprybes ir dirbti mėgstamą darbą. Laimingiausiais laikomi žmonės, turintys daugiau vidinių tikslų ir troškimų.

Užduokite sau tinkamus klausimus

Jei kuriate naujo gyvenimo planą, kuris geriausiai atitiktų jūsų lūkesčius, o ne kartotų pažįstamus scenarijus, svarbu užduoti sau tinkamus klausimus. Kartais asmeniniam pasauliui apversti aukštyn kojomis gali pakakti ir vieno vienintelio klausimo. Klausimai nukreipia mintis tinkama linkme ir priverčia sutelkti dėmesį į rūpimą sritį bei ieškoti savojo kelio.
Kolorado valstijos universiteto tyrėjas Aaronas Eakmanas ieškojo sąsajų tarp prasmingos veiklos ir gyvenimo prasmės pajautimo. Nustatyta, kad gyvenimo prasmę jaučiantys žmonės labiau linkę bendrauti su kitais ir sukuria daugiau stiprių ryšių. Reikšmingam gyvenimui nebūtina įspūdinga karjera ar neįtikėtini laimėjimai. Pakanka būti geriausia savo paties versija ir pirmenybę teikti toms kasdienėms veikloms, kurios teikia daugiausia džiaugsmo ir leidžia jaustis savimi.
Kelti sau klausimus verta ne tik tada, kai norisi kardinalių pokyčių. Skirti laiko sau svarbu reguliariai. Tai padės geriau suprasti save, savo poreikius ir galimybes, stebėti pokyčius ir kryptį keisti pamažu. O tinkami klausimai suteiks gaires ir leis įsitikinti, ar esate savame kelyje.

Paklauskite savęs apie esmines vertybes ir svarbiausius dalykus.
1. Kas jus veda pirmyn – suteikia džiaugsmo, prikausto dėmesį ir pradangina laiko nuovoką?
2. Ką darytumėte, ko imtumėtės, jei žinotumėte, kad jums tikrai pasiseks?
3. Kokį mažą elgsenos pokytį jums būtų nesunku įgyvendinti?
4. Kuris pasirinkimas padės sukurti sėkmingesnę istoriją, vertinant iš laiko perspektyvos?

Daugumai nelengva įsivaizduoti alternatyvias veiklas ir gyvenimo scenarijus, nes tam reikia savarankiško, nepriklausomo ir nestandartinio mąstymo. Tačiau geriau daryti tai, ką iš tiesų nori, ir nusvilti, nei gyventi svetimą gyvenimą ir nuolat apgailestauti dėl praleistų progų.

Komentuoti