UA-99588513-1 Suprasti paauglius - Psichologija Tau

Žvelgiantiems giliau

Tėvai ir vaikai

Suprasti paauglius

  • Ka tu?
  • Aij nk. Chillinu in da class. tu?
  • Db tsg ziuriu video tavo kur pasharinai ant fb sienos. OMG. Kaiiii nais…
  • Lb boring cia. Ka po sules?
  • Snd triesa man. Bet yolo, galim varyt į centrą.
  • Taip okvord vakar buvo, kai tas ciuvas atvarė į kurylka.
  • WTF ten buvo?? LOL. zvengeu… Krc nzn. Meetinam 17h ten.
  • K. Dw.

Ką nors supratote? Man šis tekstas, be geranoriškai nusiteikusio autoriaus vertimo, buvo neįkandamas. Nebuvau apimta nevilties kaip paauglių tėvai iš Didžiosios Britanijos, kurių pagailėjusi 13-metė moksleivė parašė paauglių slengo žodyną. Nesisielojau, apmąstydama, kurgi ritasi jaunieji kalbos vartotojai, bet rimtai suabejojau, ar tikrai suprantu paauglių pasaulį.

Pamenu, dar mokyklos laikais mokytoja skaitė mums tėvų nusiskundimus savo vaikais ir liepė atspėti, kada jie buvo parašyti. Paaiškėjo, kad tėvai ir prieš 150 metų savo vaikus kaltino nepaklusnumu, tradicijų negerbimu, taisyklių nesilaikymu, savivaliavimu ir lygiai taip pat įtarinėjo, kad jų vaikų ateitis tikrai nebus šviesi ir laiminga. Tas pats vyksta ir dabar, nors karta keičia kartą: nuo pokario kartos (1928–1945) jau atkeliavome iki Z kartos (1995–2012), tuoj paaugs alfa kartos vaikai, greitai turėsime dar kitokių paauglių. Bet ar keičiasi mūsų požiūris į savo vaikus nuo mūsų tėvų požiūrio į mus ir nuo mūsų senelių požiūrio į mūsų tėvus?

 

Kelias į autonomiją

Raidos psichologijoje paauglystės etapui priskiriami vaikai nuo lytinės brandos pradžios iki 18–19 metų. Teigiama, kad šiuo itin sudėtingu žmogaus raidos etapu sprendžiami keli pagrindiniai klausimai: autonomijos, identiškumo ir intymumo.

Uždaviniai ne iš lengvųjų. Paaugliui tapti nepriklausomam reiškia turėti savo vertinimo kriterijus ir pačiam reguliuoti savo elgesį, t. y. paauglys nori galvoti pats. Dauguma paauglių mokosi būtent to. Jie iš naujo pervertina tėvų padiktuotas taisykles, vertybes, apribojimus. Kovoja su tuo, kuo abejoja, siekia didžiausios laisvės, kad galėtų išbandyti save ir savo galimybes. Nenuostabu, kad žmogus, užimtas tokiais klausimais, gali atrodyti atsiribojęs ir priešiškai nusiteikęs egoistas.

Paradoksalu, bet būtent tam savo nuomonę rėkte išrėkiančiam egoistui visų svarbiausia – socialiniai santykiai ir artimų žmonių palaikymas. Deja, artimaisiais jam dažniau tampa bendraamžiai. Bet ir tai normalu. Pagal garsaus psichoterapeuto Miltono Ericsono teoriją, siekiant autonomijos ir ieškant savo identiškumo, natūralu lygiuotis į panašius asmenis. Paaugliui labai svarbu priklausyti grupei: virtualiuose socialiniuose tinkluose, klasėje, komandoje, gaujoje. Priklausydamas grupei (-ėms) paauglys išbando įvairius vaidmenis, įtraukia juos į savo asmenybę arba konfliktuoja. Tai reikšmingas žmogaus raidos etapas, leidžiantis atrasti savo gyvenimo kryptį, tikslus ir prasmę. Kad pasiektų psichosocialinę autonomiją, paaugliams reikalingi du įgūdžiai: prisistatymo (mokėjimas atsirinkti, ką rodyti pašaliniams) ir atsiskleidimo (savęs parodymas iš intymiosios pusės). Šie įgūdžiai yra esminiai, norint suvokti save kaip asmenybę ir užmegzti gilius bei artimus santykius, teigia virtualios paauglių komunikacijos tyrimo autoriai, profesoriai Jochenas Peteris ir Patti Valkenburg. Jų tyrimas taip pat atskleidė, kad bendraujant internetu lengviau atsiverti draugams, stiprėja savivertė ir didėja savivoka.

Suprasdami tai, galime sau leisti labai nebesipiktinti, kad mūsų paauglys pernelyg sureikšmina komunikaciją su draugais, skirdamas tam visą savo laisvalaikį, o kartais ir daugiau. Tėvai, neįvertinantys pamatinių vaiko raidos aspektų, sprendžia tik pagal tai, kas akivaizdžiai krinta į akis: buvęs normalus vaikas tampa nemotyvuotu tinginiu, užsidaro, nebeatvirauja, niekuo nesidomi… Kalbinamas burbteli kažką nesuprantama, net neatitraukdamas akių nuo savo telefono. Prašomas padėti, jis neturi laiko arba daro tai skubotai, kad kuo greičiau grįžtų prie savo veiklos, dažniausiai interneto. Pažįstamas vaizdas?

Su tuo susiduria ne depresyvius ar nuo narkotinių medžiagų priklausomus paauglius auginantys tėvai. Šių paauglių elgesio priežastims ir ypatumams skirta didžioji dalis visų tyrimų. Čia aprašau normalius vaikus, išgyvenančius paauglystės raidos etapą. Vaikus, kurie turi nukelti nuo pjedestalo savo tėvus, kad galėtų toliau augti per socialinę komunikaciją su savo bendraamžiais. Lygiavertis bendravimas šiame etape daug svarbesnis, nes čia vaikai mokosi reaguoti į įvairias kritines situacijas, tarpusavyje išbando tam tikras elgesio formas ir labiausiai jiems priimtinus socialinius vaidmenis. Socialinėse grupėse paaugliai kuria įvairius santykius, tariasi vieni su kitais ir sprendžia įvairius aktualius klausimus. Mamoms ir tėčiams, kurie nuolat stebisi, ką gi tam telefone galima visą laiką veikti, gali būti įdomus sąrašas klausimų, kuriuos sprendžia jų paauglys (-ė) su savo draugais.

  • Ką pirkti už gautus pinigus?
  • Su kuo draugauti ar nedraugauti?
  • Ką veikti laisvalaikiu?
  • Ką rengtis?
  • Ar eiti į vakarėlį?
  • Kokį filmą žiūrėti?
  • Ar jam parašyti?
  • Ką kviesti į gimtadienį?
  • Ką ir kaip daryti?

 

Būtinybė būti prisijungus

Priklausomybė nuo interneto – problema, dėl kurios dažniausiai baiminasi paauglių tėvai. Ar tikrai ji tokia baisi? Prieš imdami kovoti su šia masine problema, pabandykime ir vėl suprasti.

Pasak raidos psichologų, dabar paauglystę išgyvena jau Z karta, taigi, be bendrų, apskritai paaugliams būdingų poreikių, būtina atsižvelgti ir į Z kartos ypatumus. Tradiciškai jie apibūdinami kaip gimę su išmaniuoju telefonu rankoje, nuolatos prisijungę, be interneto neįsivaizduojantys savo gyvenimo, pakantūs normaliam žmogui neaprėpiamiems informacijos srautams. Be to, Z kartos kritikai teigia, kad šie vaikai yra nemotyvuoti ką nors aktyvaus veikti, nesugeba sutelkti dėmesio, vienu metu daro daugybę dalykų ir visus tik paviršutiniškai, be vaizduotės, socialinių įgūdžių ir pan. Tokie neigiami apibūdinimai dažniausiai pabrėžiami tėvų forumuose ir nerimo dėl vaikų ateities kupinuose straipsniuose.

Specialiai paskambinau jau 40 metų su paaugliais dirbančiam pedagogui ir paklausiau: „Gal galėtumėte ką nors gera pasakyti apie šiandienos paauglių kartą?“ Kiek pamąstęs senas mokyklos vilkas nusijuokė: „Kad lengviau būtų ką nors bloga pasakyti… Bet jei gera, tai galiu pasakyti, kad dabartiniai paaugliai yra drąsūs, komunikabilūs, nesitaiksto su nesąmonėmis. Jie kitaip bendrauja su suaugusiaisiais. Jei mokytojas jiems patinka, tai ranką ištiesia, pasisveikina, jei nepatinka, taip tiesiog ir sako arba parodo. Jie nelinkę apsimetinėti, veidmainiauti. Dabartiniams vaikams labai svarbu paaiškinti, ko tiksliai iš jų nori ir kodėl. Reikia argumentais pagrįsti savo užduotį, tada jie supranta ir padaro. Jiems svarbiau pamatyti ir išgirsti, nei perskaityti. Jie mažiau priklausomi nuo grupės, individualesni, bet pastebėjau, kad gal ir dėl to jiems labai patinka prisišlieti prie patikimo suaugusiojo. Jie stengiasi susirasti patinkantį mokytoją ir su juo susidraugauti.“

Ir ką šis Z kartos paauglys nuolat veikia internete? Atlikęs tyrimus mokslininkas Jimenezas A. G. išskyrė tokias pagrindines paauglių veiklas:

1) audiovizualinės pramogos (muzikos, filmų siuntimasis, klausymasis);

2) informacijos ieškojimas;

3) asmeniniai santykiai (flirtas, problemų sprendimas, naujų draugų ieškojimas);

4) ekonominė veikla (pirkimas, pardavimas);

5) laisvalaikis (žaidimai);

6) komunikacija (bendravimas su draugais);

7) mokymasis (akademinės informacijos ieškojimas, namų darbų darymas, akademinė komunikacija ir savitarpio pagalba);

8) tiesioginio bendravimo su draugais kompensacija, kai tėvai draudžia išeiti iš namų.

Minėtasis Patti Valkenburg ir Jochenas Peteris tyrimas atskleidė, kad bendravimas internetu palengvina ir savo lytinio identiteto tyrinėjimą. Virtualioje erdvėje paaugliai drąsiau bendrauja su priešingos lyties bendraamžiais, flirtuoja, skiria pasimatymus. Ši savęs pažinimo sritis itin reikšminga paauglystėje. Prieš beveik 20 metų Bruce‘as Roscoe‘as, Markas Diana ir Richardas Brooksas atliko paauglių poreikių tyrimą ir nustatė, kad pasimatymai atlieka septynias labai svarbias funkcijas:

1) poilsio – galimybė linksmai praleisti laiką su priešingos lyties draugu;

2) socializacijos – galimybė pažinti priešingos lyties bendraamžius ir pasimokyti bendrauti;

3) statuso – galimybė padidinti savo statusą tarp bendraamžių, pasirodant viešai su patraukliu priešingos lyties draugu;

4) bičiulystės – galimybė turėti priešingos lyties draugą, su kuriuo galima dalytis savo išgyvenimais ir kartu ką nors veikti;

5) artumo – galimybė sukurti artimus ir svarbius santykius su priešingos lyties bendraamžiu;

6) seksualinės patirties – galimybė pažinti savo seksualinius poreikius ir eksperimentuoti;

7) atrankos – galimybė bendrauti su daugybe priešingos lyties draugų, kad paskui būtų lengviau pasirinkti tinkamą vyrą ar žmoną.

Šiais virtualios komunikacijos populiarumo laikais kai kurios tiesioginio bendravimo su priešinga lytimi funkcijos naudojamos internetu. Tai turėtų paguosti nuolat nerimaujančius tėvus. Dabar prieš susitikdami paaugliai labai daug vienas apie kitą išsiaiškina internete, paieško bendrų draugų, patyrinėja vienas kito pomėgius, o tai labai palengvina pasirinkimą, eiti ar neiti susitikti tiesiogiai. Tokios pažinties galimybių be galo daug…

Apžvelkime populiariausius šiuolaikinio paauglio komunikacijos kanalus: tiesioginis bendravimas, socialinis tinklas „Facebook“, programėlė „Snapchat“, trumposios žinutės ir pokalbiai telefonu, „Instagram“, „YouTube“, „Skype“, „Twitter“. Išvardijau ne visus, bet pačius populiariausius. Virtualios komunikacijos galimybių dabar yra be galo daug. Ar tai blogai? Pasitaiko nuogąstavimų, kad taip nukenčia socialiniai paauglio įgūdžiai, kad tiesioginis bendravimas tampa antraplanis arba labai paviršutiniškas. Bet ar tikrai taip yra? Virtualus bendravimas taip pat turi savo socialines taisykles. Socialiniame tinkle „Facebook“ mygtukas „Patinka“ taip pat nėra vienareikšmis, tai ir labai svarbus informacijos apie santykių kokybę šaltinis. Kiek draugų paspaudė „Patinka“, kam patinka, o kam nepatinka – visa tai įvertinama ir turima omenyje tiesiogiai bendraujant. Visi kalbinti paaugliai patvirtino, kad tiesioginis bendravimas yra reikšmingas. Jie teigė, kad svarbiausia bendravimo forma yra tiesioginis bendravimas, o virtuali komunikacija tėra tarpinė stadija, palengvinimas, kai nelabai patogu iš karto užkalbinti arba pakalbėti apie svarbius dalykus. Paanalizavus Z kartos komunikacijos ypatumus, susidaro įspūdis, kad jie bendrauja tarsi penkiamačiu formatu. Norint suvaldyti tokius įvairių komunikacijos kanalų teikiamos informacijos srautus, reikia be galo daug energijos. Nieko keista, kad ši karta nesugeba sutelkti dėmesio. Pabandykite vienu metu bendrauti su penkiais pašnekovais tinkle „Facebook“, rašyti el. laišką mokytojui, atrašyti į draugės žinutes ir kalbėtis su mama!

Greit pastebėtumėte, kad vietoj žodžių imtumėte vartoti trumpinius arba tiesiog siųstumėte emocinius paveikslėlius. Ir nereikia paauglių kaltinti bendravimo kokybės stoka. Užtenka pasiklausyti, apie ką kalbasi dvi susitikusios tetos ar rimti dėdės, pavyzdžiui, sporto salėje.

 

Žaismingi būdai pažinti

Kad dar geriau pažintumėte savo pačių paauglius, siūlau namie atlikti nedidelį kūrybinį projektą „Mano paauglio pasaulis“. Jums reikės: A3 formato popieriaus, senų žurnalų, žirklių ir klijų. Galvodami apie savo vaiką, vartykite žurnalus ir iškirpkite tai, kas kris į akis. Tai gali būti nuotrauka, paveikslėlis, tekstas ar šiaip koks abstraktus fragmentas. Kai jau turėsite pakankamai medžiagos, pabandykite viską sukomponuoti ant popieriaus lapo. Gausite neįtikėtinai gražų savo vaiko paveikslą, kuriame atrasite ir kai kurių netikėtų dalykų, gal kai ką pamatysite visai kitoje šviesoje.

Seminare koliažą darę paauglių tėvai buvo maloniai nustebinti, kiek daug panašumų yra visų paauglių pasauliuose. Tėvai džiaugėsi atradę ne tik panašumų, bet ir savo vaiko unikalių pomėgių bei veiklų. Daug juoko sukėlė masinis tėvų impulsas kuo greičiau rasti mobiliojo telefono nuotrauką ir pirmiausia ją įklijuoti į savo vaiko pasaulio paveikslą. Vienas seminaro dalyvis pasidalijo savo atradimu: „Oho, kaip įdomiai mano vaikas gyvena“, kita mama suvokė, kad jos pačios pomėgiai paauglystėje nedaug kuo skyrėsi nuo dukros.

Jei auginate paauglį, išbandykite šį psichologinį žaidimą – turėsite puikią galimybę geriau pažinti savo vaiką, pamatyti ne tik jo trūkumus, bet ir pranašumus, gebėjimus. Jeigu dar parodysite savo kūrinį pačiam vaikui, sulauksite ir įdomių komentarų ar netikėtų reakcijų, kaip kad pasidalijo viena mamų: „Kai parodžiau dukrai savo koliažą, ji labai apsidžiaugė, nes galų gale ir aš kažką padariau, kad ją geriau suprasčiau.“ Jos duktė nustebo: „Pasirodo, aš tau rūpiu…“

Nesmerkite savo vaikų, kad jie ne tokie kaip jūs, kad jie bendrauja kitaip ir kitais būdais, kad jų neįmanoma suprasti. Pabandykite būti lankstesni, žaismingesni, bendraudami naudokite įvairesnius ryšio kanalus ir lygiavertiškesnę kalbą. Kaip pavyzdį pateiksiu vieno Vilniaus mokyklos mokytojo SMS pranešimą savo mokiniams: „Sveiki. Klausiu kiekvieno is jusu, ar dalyvausite ketvirtadieni harmonijos konkurse. Rasykite sms zinute viena is atsakymu: a) na, gerai jau gerai, ateisiu, jei jau taip reikia; b) turiu svarbesniu darbu nei kazkoks konkursas; c) jusu paciu sukurtas originalus, bet sveiko proto ribu neperzengiantis atsakymas, is kurio suprasciau, ar dalyvausite, ar ne. Originaliausio atsakymo autorius kitame harmonijos cikle gaus +1 bala prie uzdaviniu sprendimo. Atsakymu lauksiu kaip imanoma greiciau. Pokalbio pabaiga.“

Komentuoti