Tai, kaip suvokiame laimę, priartina arba nutolina mus nuo jos.
Kodėl vienas žmogus jaučiasi laimingas, turėdamas nedidelius išteklius ir patirdamas mažus malonumus, o kitas neranda laimės net pasiekęs sėkmę ir gausą? Mokslininkai ir vėl duria pirštu į požiūrio svarbą.
Pasak naujo tyrimo, svarbu ne tik tai, ką darome dėl savo gerovės, bet ir kokie yra mūsų įsitikinimai apie pačią laimę. Psichologijoje tai vadinama esencialistiniais įsitikinimais apie laimę (EBH).
Seulo nacionalinio universiteto tyrėjas Xyle Ku su kolegomis (2026) teigia: „Laimės esencialistai tiki, kad laimė turi biologinį pagrindą ir yra nekintanti, o neesencialistai ją laiko lankstesne ir priklausoma nuo išorinių veiksnių.“
Mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip šie įsitikinimai veikia žmonių savijautą. Keturiuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo 7 364 žmonės, buvo vertinama, kaip skirtingų įsitikinimų turintys asmenys reaguoja į teigiamus ir neigiamus įvykius – tiek hipotetinius, tiek realius.
Rezultatai atskleidė, kad žmonės, kurie laimę laiko nekintančia, jaučiasi stabilesni net sudėtingose situacijose ir patiria mažiau neigiamų emocinių reakcijų. Tačiau kartu jie yra mažiau laimingi.
Tyrėjai daro nevienareikšmę išvadą: požiūris, kad laimė nekinta, trumpuoju laikotarpiu gali veikti kaip apsauga nuo emocinių duobių, tačiau ilgainiui mažinti pasitenkinimą gyvenimu ir riboti patirčių intensyvumą.
Mąstymas, kad laimė yra nepastovi ir kintanti, suteikia mažiau saugumo ir stabilumo, tačiau kartu plačiau atveria vartus drąsiai kurti savo laimę.
X. Ku, S. E. Cha, Y. Kim, Y. J. Jun, & I. Choi. Essentializing Happiness Mitigates the Changes in Subjective Well-Being Following Negative Life Events; Personality and Social Psychology Bulletin, 2026.
Komentarai neleidžiami