Užspaustos emocijos turi didelę galią nepastebimai mus kontroliuoti. Pasitelkite emocijų paleidimo technikas ir apsišvarinkite savo vidinį pasaulį.

Gamta mus apdovanojo natūraliais emocijų paleidimo mechanizmais – gebėjimu juoktis, verkti, rėkti, kalbėti, judėti ar miegoti. Pirmaisiais savo gyvenimo metais visi mokame emocijas paleisti itin lengvai, tačiau su amžiumi sustabarėjame. 

Polinkis slopinti jausmus ir neišreikšti jų sveiku būdu dažniausiai kyla iš ankstyvųjų patirčių. Pavyzdžiui, kai augančiam vaikui nuolatos sakoma: „neverk“, „patylėk“, „nusiramink“. Arba kai jis patiria gėdą, baimę ar kaltę, bandydamas parodyti, kaip jaučiasi.

Žinoma, emocijų slopinimas yra neišvengiamas, ir kiekvienas žmogus įvairiose situacijose su tuo susiduria. Tačiau emocijos yra energija, kuri turi išsiveržti. Jei mes ilgą laiką slopiname ir užspaudžiame negatyvius jausmus – jie tampa tikru nuodu mūsų organizmui.

Užspaustos emocijos išsunkia jėgas, išderina, silpnina imuniteto funkcijas, didina nerimo, streso, depresijos lygį. Jos gali neigiamai paveikti savęs matymą ir vertinimą, santykius su aplinkiniais, inspiruoti perdėtą reaktyvumą ar destruktyvų elgesį stresinėse situacijose. Dėl užspaustų emocijų gali tapti sunku priimti įvarius gyvenimiškus sprendimus. 

Klinikinė psichologė Beth Jacobs pabrėžia, kad laikas neišgydo užspaustų, neišgyventų emocijų. Tik leidę sau visiškai jas išgyventi, galime atsikratyti slegiančio, sekinančio emocinio krūvio.

Užspaustos emocijos gimsta tada, kai, užuot leidę sau išgyventi skaudžią patirtį, bandome nuvyti nemalonius jausmus darbu, valgymu, žalingais įpročiais ar bet kokia kita veikla, kuri nukreiptų dėmesį nuo nuoskaudų, kompensuotų emocinę naštą. Kai, jausdami nepasitenkinimą, nusivylimą, pyktį, pavydą ar liūdesį, pasirenkame į juos nereaguoti, apsimesti, kad jų nėra. 


Straipsnio tęsinį skaitykite gegužės birželio Psichologija Tau numeryje 

Comments are closed.