Minčių ir kūno ryšys

Kiekvieną dieną mūsų galvose kirba daugybė įvairiausių minčių. Tačiau ar kada susimąstėte, kas vyksta mūsų kūne, kai mąstome?

Kiekvieną dieną mus aplanko daugiau nei šeši tūkstančiai skirtingų minčių. Tai atskleidė vienas naujausių amerikiečių mokslininko Jordano Poppenko tyrimų. Ar kada susimąstėte, kas vyksta mūsų kūne tuo metu, kai galvojame? Šis klausimas jau daugybę dešimtmečių neduoda mokslininkams ramybės, o tikslus atsakymas į jį vis dar išlieka tyrimų objektu.

Mąstymas yra viena sudėtingiausių žmogaus psichinės veiklos formų. Tai sudėtingas procesas, susijęs su informacijos supratimu, jos apdorojimu ir perteikimu. Mąstymas nėra kažkas, ką galime paprastai ir aiškiai pavaizduoti kokia nors struktūrine schema. Tačiau galime pažvelgti į tai, kas jau yra atrasta, ir patyrinėti, kas iš tiesų vyksta mūsų kūne, kai galvojame.

Kas yra mintis?

Pirmoji problema, su kuria susiduriama siekiant suprasti, kas vyksta mūsų kūne, kai mąstome, yra ta, kad ne visi vieningai sutaria, kas yra mintis. Mintį galima įsivaizduoti kaip niekada nenutylantį balsą jūsų galvoje. Pavyzdžiui, šį rytą gulėdami lovoje galbūt pagalvojote: „Ech, kaip nenoriu keltis.“ Pabandykime paanalizuoti šią mintį ir išsiaiškinti, kas iš tiesų tai yra.

Ar mintis, jog nenorite keltis, yra kažkas, kas spontaniškai kilo jūsų galvoje? O galbūt šią mintį kažkas sukėlė? Ar tai tiesiog jūsų smegenyse vykstantis fizinis procesas? O gal vis dėlto tai apraiška kažko kur kas gilesnio, tokio kaip siela, dvasia ar kita esybė? Atsižvelgiant į tai, kam užduosite šiuos klausimus, gausite išties skirtingus atsakymus.

Kai kurie mokslininkai remiasi redukcionizmo teorija, kuri teigia, kad kiekviena mūsų mintis yra nulemta smegenyse vykstančių cheminių reakcijų. Kiti filosofai ir teoretikai su tuo nesutinka ir kaip priešpriešą pateikia dualistinę teoriją. Pastaroji sako, kad protas yra atskiras nuo kūno, tad mūsų galvose vykstantys procesai nėra fiziniai. Kitaip tariant, protas yra kažkas daugiau nei vien smegenys.

Teorijų yra išties daug, tačiau jei norime išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta mūsų kūne ar konkrečiau smegenyse, kai galvojame, turime bent jau pripažinti, kad mintys gali daryti poveikį kūnui. Pavyzdžiui, mintys apie artėjančią grėsmę organizme kaskart sužadina „kovok arba bėk“ reakciją, kurios metu kūne įvyksta visa virtinė fiziologinių pokyčių – įsitempia raumenys, padažnėja kvėpavimas, pakyla kraujo spaudimas, greitėja ir stiprėja širdies plakimas. Ne paslaptis ir tai, kad įkyriai galvoje besisukančios negatyvios mintys gali išprovokuoti įvairius fizinius negalavimus, pavyzdžiui, galvos ar pilvo skausmus. O ilgainiui tapti ir tiesiu keliu į gerokai rimtesnes ligas.

Visgi mintys gali ne tik daryti poveikį mūsų kūnui, bet taip pat ir būti veikiamos kūno. Kai kurių smegenų dalių pažeidimai gali skaudžiai atsiliepti kognityviniams gebėjimams, tokiems kaip dėmesys, atmintis, sprendimų priėmimas ir t. t. Ką tai sako? Tai leidžia patvirtinti mokslininkų iškeltą prielaidą, kad kiekviena mintis yra nulemta smegenyse vykstančių cheminių reakcijų. Mūsų pažintinių funkcijų veikimas priklauso nuo deramo skirtingų smegenų dalių darbo. Tai reiškia, kad atsiradus net ir menkiausių pažeidimų tam tikrose smegenų srityse, gali mažiau arba daugiau nukentėti mąstymas.

Kadangi žinome, jog mūsų mintys iš tikrųjų gali daryti poveikį kūnui ir atvirkščiai, pažvelkime, kaip jos tai daro ir kas iš tiesų tuo metu vyksta mūsų smegenyse.

Minties anatomija

Grįžkime atgal prie straipsnio pradžioje minėtos rytinės minties. Mokslininkai greičiausiai tvirtintų, kad ji nebuvo spontaniška ar atsitiktinė. Jie teigtų, jog tai tikriausiai buvo jūsų reakcija į tam tikrą aplinkos dirgiklį. Šiuo atveju tai galėjo būti suskambėjęs žadintuvas, telefono ekrane išvystas laikas arba triukšmą keliantis šiukšlių sunkvežimis, kuris iškart primena, kad jau aušta rytas ir artėja metas keltis. Taigi – kas tuo metu vyksta smegenyse?

Mūsų smegenys veikia kompleksiškai, t. y. vienu metu tarpusavyje sąveikauja daug skirtingų smegenų dalių. Jums rezgant mintį, kad dar nenorite lipti iš lovos, į darbą įsijungia keletas smegenų sričių iš karto. Procese dalyvauja už veiklos planavimą bei sprendimų priėmimą atsakinga priekaktinė žievė, atminties procesus reguliuojantis hipokampas ir kitos smegenų dalys. Taip pat svarbų vaidmenį čia atlieka neuronai, t. y. pagrindinės nervų sistemos ląstelės bei neuromediatoriai – cheminės medžiagos, dėl kurių nervinės ląstelės bendrauja, t. y. perduoda viena kitai nervinius impulsus.

Jei pagalvoję, kad dar nenorite lipti iš lovos, užsimetate antklodę ant galvos ir toliau snaudžiate, kaip manote, kas lemia šį jūsų veiksmą? Arba priešingai – jei nusprendžiate, kad metas budintis ir lipti iš lovos, kas tuo metu smegenyse įvyksta kitaip?

Tuo metu, kai smegenys bando priimti sprendimą, keltis iš lovos ar dar pasnausti, tarp skirtingų nervinių tinklų vyksta konkurencinga kova. Tačiau galų gale vienas iš tinklų nugali ir nulemia atitinkamą elgesį. Kaip tai vyksta? Nugaros smegenyse esančios nervinės ląstelės, vadinamieji motoriniai neuronai, siunčia nervinius impulsus aksonais, t. y. savo ilgomis ir plonomis ataugomis. Gavę signalą, neuronai perduoda jį kitiems neuronams ir raumenims. Taip nulemiamas vienas ar kitas elgesys. Šiuo atveju – lipti iš lovos ar ne.

Minčių ir emocijų ryšys

Mūsų mintys daro didelę įtaką savijautai. Liūdesys, pyktis, baimė ir kitos emocijos iš esmės yra minčių padarinys. Kaskart kilus minčiai, smegenyse ir kūne įvyksta atitinkama cheminė reakcija. Pavyzdžiui, užklupus bauginančioms mintims, organizme ima gamintis adrenalinas, kortizolis ir kiti streso hormonai. Vyraujant teigiamoms mintims, smegenys ima generuoti vadinamuosius laimės hormonus – endorfiną, serotoniną ir kt. Mūsų mintys daro didelę įtaką nuotaiką tiesiogiai veikiančių cheminių junginių išsiskyrimui smegenyse.

Labai svarbu suprasti, kad tai, ką galvojame, daro poveikį tam, ką jaučiame. Vadinasi, emocinių pokyčių galime siekti keisdami savo mintis. Jei jaučiamės prislėgti ar nelaimingi, galime tai pakeisti keisdami savo mąstymą.

Tačiau jei mintys tėra tik reakcija į tam tikrą aplinkos dirgiklį, kaip galime jas kontroliuoti ir keisti? Žinoma, jos neatsiranda iš vakuumo. Tai reiškia, kad jei norime pradėti keisti savo mintis, pirmiausia turime įsisąmoninti, kas jas sukelia.

Kaip pakeisti savo mintis, o kartu – ir savijautą?

Kai kitą kartą gulėdami lovoje galvosite, jog nenorite keltis, nuoširdžiai paklauskite savęs, kas sukėlė jumyse šią mintį. Pavyzdžiui, tikėtina, kad ją galėjo nulemti žadintuvas, nes laikui bėgant tarp žadintuvo garso ir šios minties susiformavo asociacija. Kitaip tariant, smegenys išmoko akimirksniu susieti žadintuvą su priverstiniu kėlimusi ir neigiama emocija. Norėdami pakeisti šią savo reakciją, turite pakeisti arba ją sukeliantį stimulą, šiuo atveju žadintuvo garsą, arba nutraukti smegenyse jau susiformavusią asociaciją.

Vienas iš būdų tai padaryti – kiekvieną rytą mintį, kad nenorite keltis, keisti priešinga mintimi ir daryti tai tol, kol susiformuos nauja reakcija. Pavyzdžiui, trisdešimt dienų iš eilės kiekvieną rytą galite pradėti mintimi: „Man patinka keltis šeštą ryto.“ Jei tokia mintis jums atrodo kiek nerealistiška, galite pabandyti kažką panašaus į: „Ne viskas taip blogai, kaip atrodo. Džiaugiuosi, kad atsikėliau anksti.“

Šį principą galite pritaikyti ir kitose įvairiose savo gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, užstrigę kilometrinėje automobilių spūstyje, dažniausiai jaučiamės pikti ir suirzę. Galvoje ima kirbėti tokios mintys kaip: „Aš negaliu pakęsti spūsčių“, „Nespėsiu laiku atvykti į susitikimą“ ir pan. Deja, šios ir panašios mintys tik dar labiau augina susierzinimą, pyktį ir kitus negatyvius jausmus. Įsitempia raumenys, ima dažnėti kvėpavimas, atsiranda kitų nemalonių fiziologinių pojūčių. Viso to galime išvengti, jei susidūrę su tokiomis situacijomis pabandysime kiek pakoreguoti savo mąstymą. Pavyzdžiui, mintis „Aš negaliu to niekaip pakeisti, tad verčiau jau atsipalaiduosiu“ organizmui perduos visiškai kitokią žinutę, kuri padės kūnui nurimti, o negatyvioms emocijoms atslūgti.

Nerimaujate, kad darbe artėja pranešimo skaitymo diena? Nerimo persmelktos mintys: „Tai bus baisu“, „Atrodysiu kvailai“, „Nežinosiu, ką pasakyti“ – tik dar labiau augins ir stiprins šį nemalonų jausmą. Sustiprės širdies plakimas, atsiras raumenų įtampa ir kitų nemalonių pojūčių. Todėl laukdami pranešimo skaitymo verčiau užsimerkite ir kelis kartus sau pakartokite, kad nėra dėl ko nerimauti, viskas yra ir bus gerai, jūs susitvarkysite. Šios ir panašios mintys kūnui perduos visiškai priešingą žinutę, kuri padės nurimti tiek fiziškai, tiek emociškai.

Nors ir tiesa, kad vis dar daug ko nežinome apie savo protą ir kūną, tačiau akivaizdu, jog mūsų mintys gali daryti tiesioginę įtaką smegenyse ir kūne vykstantiems procesams. Tai reiškia, kad kai stengiamės keisti savo mąstymą, taip pat darome paslaugą ir savo smegenims bei kūnui. „Mūsų kūnas yra mūsų minčių produktas“, – yra pasakęs amerikiečių profesorius Johnas Hagelinas. Todėl visuomet stenkimės įsileisti tik tokias mintis, kurios ne kenks, o padės mums.