Kodėl svarbus optimizmas ir kaip jį išsiugdyti.

Dažnai žmonės tiki, kad optimizmas ir pesimizmas yra įgimtos ar net paveldėtos savybės. Tačiau šis įsitikinimas klaidingas. Optimizmas – išsiugdomas įgūdis. Kai kuriose užsienio šalių mokyklose vaikams organizuojamos optimizmo pamokos. Kodėl tai svarbu? Ir kaip ugdyti bei ugdytis optimizmą?

Egzistuoja mitas, kad optimistai pasaulį mato tarsi pro rožinius akinius ir nemato realios padėties. Kartais sakoma, kad jie gyvena iliuzijomis. Šiuo atveju kalbama apie tam tikrą kraštutinumą. Toks pernelyg didelis pozityvumas ir realybės neigimas prilyginamas naivumui, o perdėtas pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais labiau siejamas su narcisizmu. Tačiau tikrasis optimizmas nėra iliuzijos ar realybės neigimas. Tai labiau realistiškas požiūris į dabartį, galimybių ieškojimas esamoje situacijoje ir tikėjimas, kad viskas, kas vyksta, – tik į gera.

Kas iš tiesų yra optimizmas?

Psichologijoje optimizmas apibrėžiamas kaip asmenybės bruožų ir įsitikinimų visuma. Pats žodis optimizmas yra kilęs iš lotyniško optimum, reiškiančio geriausias. Psichologai optimizmą apibūdina kaip teigiamą lūkestį savo ateičiai.

Didžiausias skirtumas tarp optimisto ir pesimisto yra jų požiūris į nesėkmę. Optimistas tiki, kad jo ateitis bus maloni ir sėkminga, o visi įvykiai klostysis gerai. Svarbu tai, kad nesėkmę jis priima kaip laikiną ir nekaltina savęs ar aplinkos, o būsimų pasekmių nesuabsoliutina ir sąmoningai renkasi viltį. Be to, jis greitai pastebi ir atranda, kuo gali pasidžiaugti, nesiskundžia ir nekritikuoja.

Pavyzdžiui, neišlaikęs egzamino pesimistas sakys: „Esu niekam tikęs ir kažin ar kada sugebėsiu baigti mokslus.“ Pesimisto požiūriu, laukia liūdna ateitis. Jis netiki, kad ateityje kas nors pasikeis, o nesėkmę vertina kaip asmeninę ir nuolatinę. Analogišku atveju optimistas sakytų: „Šį kartą egzaminas buvo sunkus ir man nepavyko, bet kitą kartą pasimokysiu daugiau ir man būtinai pavyks.“ Jo požiūris ir lūkesčiai ateičiai yra optimistiniai: situacija prasta tik dabar, tačiau vėliau ji tikrai bus geresnė.

Kaip susiformuoja tokie skirtingi įsitikinimai ir lūkesčiai?

Straipsnio tęsinį skaitykite gegužės ir birželio “Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.