UA-99588513-1 Devyndarbio sindromas, arba Ko imtis, kai norisi daryti viską? - Psichologija Tau

Žvelgiantiems giliau

Pažink save

Devyndarbio sindromas, arba Ko imtis, kai norisi daryti viską?

Mokymasis naujų dalykų negali išvarginti. Tai didžiulis džiaugsmas smegenims. L. da Vinci

Yra žmonių, kurie jaučiasi laimingi, turėdami vieną konkrečią interesų sritį, ir visą gyvenimą kryptingai neria į ją gilyn. Tačiau yra ir devyndarbių – asmenų, kurių smegenys genetiškai užkoduotos domėtis daugeliu dalyku, o ilgam pasinerti į vieną veiklą jiems tas pats, kas džiūti dykumoje be lašelio vandens. Aristotelio, Johanno Wolfgango von Goethe, Leonardo da Vinci ar Benjamino Franklino interesai buvo išties padriki. Jie laisvai šokinėjo nuo vieno projekto prie kito ir nebaigė kai kurių savo darbų netgi tada, kai už juos jiems sumokėjo. Jų laikais niekas nemanė, kad blogai stengtis nuveikti viską. L. da Vinci net nekilo minčių teisintis dėl to, kad jo interesai apėmė tapybą, architektūrą, skulptūrą, mokslą, muziką, matematiką, inžineriją, anatomiją, poeziją, geologiją, astronomiją, botaniką, istoriją, literatūrą ir kartografiją. J. W. von Goethe taip pat nejautė nė menkiausios kaltės, kad rašė romanus ir tuo pat metu studijavo optiką. Visi jie buvo tikrų tikriausi devyndarbiai.

Šiuolaikiniame pasaulyje į devyndarbį dažnai žvelgiama gana skeptiškai. Diletantas, lėkštas, išsiblaškęs, niekaip neatrandantis savęs. Kai kurie dar mėgsta pridurti: „Devyni amatai, dešimtas badas.“ Manoma, kad užsidirbti gyvenimui, nuolat keičiant veiklos sritį ir stengiantis aprėpti visko po truputį, neįmanoma. Juk visiems aišku, kad darbdaviai samdo žmones konkrečioms pareigoms ir reikalauja vos kelių, tačiau giliai įsisąmonintų gebėjimų. Tačiau kaip yra iš tiesų?

Ar esate devyndarbis?

Kurį laiką Marija dirbo vadybininke radijo įrašų bendrovėje, bet gana greitai toks darbas jai pabodo ir ji įsidarbino vietinio parko priežiūros departamente. Netrukus ji pradėjo studijuoti anglų kalbos pedagogiką neanglakalbiams ir išvyko gyventi į Japoniją, vėliau į Meksiką, o dar vėliau į Rumuniją. Dabar ji gyvena Airijoje ir kuria interneto žurnalą apie įvairias verslo sėkmės istorijas bei veda seminarus smulkiesiems verslininkams. „Žmonės mane vadina svajotoja, klaidžiotoja, o kartais tiesiog beviltiška, nes atrodo, kad nesugebu susikoncentruoti ir pabaigti darbų, – pasakoja ji. – Aš greitai nukrypstu nuo kurso, mėgstu išsiaiškinti, kaip atlikti naują darbą, bet kai tik jį perprantu, jis man tučtuojau pabosta, dirbu mažai mokamus darbus, nes nenoriu įsipareigoti vienam, nebaigiu savo darbų, nes bijau praleisti kažką dar geresnio, galiu susitelkti tik tuomet, kai darau kelis darbus iš karto ir žinau, kad niekada nebūsiu vienos srities ekspertė.“

Jeigu galėtumėte ir save panašiai apibūdinti, visai tikėtina, kad esate ypatingos rūšies mąstytojas – devyndarbis arba, anot rašytojos Barbaros Sher, žvalgas. Ji teigia, kad žvalgai, priešingai nei narai, visam gyvenimui pasineriantys į vieną karjeros sritį ir siekiantys joje kuo aukštesnių rezultatų, linkę aprėpti viską, kas tik sužadina jų smalsų protą. Kiek pasilinksminę naujoje srityje, jie gali drąsiai ją mesti ir eiti prie dar patrauklesnės. Todėl aplinkiniai devyndarbius laiko diletantais ir vis prikaišioja dėl daugybės nebaigtų darbų. Tačiau, kaip teigia autorė, toks vertinimas nėra teisingas. Žvalgai pabaigia darbus, tačiau tai daro savaip. Kai išmoksta pakankamai iš tam tikros veiklos, jie tiesiog pasitraukia. Devyndarbiai ne tokie ambicingi ar žūtbūt siekiantys tikslo kaip vienos srities specialistai, tačiau taip yra todėl, kad jie be galo trokšta viską išbandyti ir nebijo suklysti. Labiau už viską pasaulyje žvalgai bijo nuobodulio. Žvalgas nuobodulį suvokia kaip atsidūrimą po laivo katastrofos mažytėje negyvenamoje saloje, kur tėra vienintelė palmė. Jis dūsta nenaudodamas tokių savo savybių kaip smalsumas, kūrybiškumas, mokymasis. Ir tai nėra koks nors asmenybės sutrikimas ar valios trūkumas. Jei esate devyndarbis, sveikinu – jūs turite daugybe talentų apdovanotas smegenis ir jums visai nereikia tilpti į kokius nors standartinius rėmus, į kuriuos tikriausiai jus vis bando įsprausti aplinkiniai.

Devyndarbių klestėjimo metas

Pasak psichologo ir verslininko Corbetto Barro, ateities darbo rinkai vis labiau reikės universalių žmonių, o ne vienos srities žinovų, nes vis dažniau renkamasi dirbti mažomis komandomis arba individualiai. Remiantis naujausia statistika, Amerikoje jau dabar 33 proc. darbuotojų yra laisvai samdomi, o iki 2020 m. jų bus daugiau nei 40 procentų. Žinoma, kuriantiesiems savo verslą ar dirbantiesiems pagal terminuotas sutartis namie devyndarbio savybės gali padėti pasiekti aukštesnių tikslų ir iš individualios veiklos uždirbti daugiau. Čia neužteks tiesiog mokėti nepriekaištingai programuoti, turi bent šiek tiek nusimanyti ir daugelyje kitų sričių. Tad kuo įvairesnių žinių turėsite, tuo plačiau matysite pasaulį ir tuo didesnė tikimybė, kad galėsite veikti tai, ką norite.

Specialistus (narus) ir universalius asmenis (žvalgus) lengva įsivaizduoti gamtos kontekste. Specialistai, tokie kaip koalos, išgyventi gali tik esant tam tikroms idealioms sąlygoms: mityba (eukaliptai), klimatas (šiluma), aplinka (daug medžių). O universalūs asmenys, pavyzdžiui, pelės, gali išgyventi beveik bet kur. Pelės gali ištverti ir karštį, ir šaltį, valgyti jūsų ekologiškus sausus pusryčius arba uogas, sėklas, rastas lauke. Pasikeitus aplinkos sąlygoms, koalos greitai taptų nykstančia rūšimi, o pelės migruotų ten, kur joms palankiau ir, svarbiausia, liktų gyvos. Be to, konkurencinga aplinka išgrynina rūšis ir taip joje atsiranda daugiau specialistų. Pavyzdžiui, atogrąžų miškuose pilna skirtingų rūšių gyvūnijos, o gyvenimas juose itin konkurencingas, kas lemia ten gyvenančias labai specifines rūšis. Silicio slėnyje, Niujorke ir kitose ypač produktyviose bei kompetentingose verslo aplinkose procesai vyksta panašiai. Vietoj nesuskaičiuojamos galybės vorų rūšių modernios darbovietės tapo labai specializuota mikrobranduolinių fizikų, skaidulinės optikos inžinierių ir „Java“ programuotojų mase, puikiai funkcionuojančia idealiomis sąlygomis.

Tačiau kas nutinka tobulai ekosistemai susvyravus? Sociologas Carteris Phippsas, išsamiai nagrinėjęs būsimus pasaulio pokyčius daugelyje sričių, aiškina, kad darbo rinka sparčiai keičiasi ir kuo toliau, tuo labiau joje klestės visų galų meistrai – asmenys, mokantys visko po truputį. Mūsų visuomenė pilna įvairios informacijos, kurios prasmės patys nebesuprantame, teigia mokslininkas. Skirtingų sričių specialistai mums paliko galybę nuostabaus turinio, bet kokia nauda iš to, jei neturime konteksto? O kontekstas, anot jo, gali būti sukurtas tik universalių žmonių, savo visapusiškomis smegenimis galinčių visam pasauliui pateikti jau suvirškintą mokslinę medžiagą.

Kaip devyndarbiui imtis visko ir palikti pėdsaką šioje žemėje?

Devyndarbiai pasauliui reikalingi, tačiau jie trokšta ir sugeba atlikti tiek daug dalykų, kad labai dažnai sutrinka, niekaip negali pradėti įgyvendinti kurio nors vieno sumanymo, o pradėję dažnai meta nepabaigę. Tai skatina juos jaustis blogai ir kelia didžiulę baimę taip ir numirti, neišnaudojus turimų nuostabių idėjų. Devyndarbių pasaulį B. Sher prilygina saldainių parduotuvei, pilnai intriguojančių galimybių. Žvalgas, anot jos, tokioje parduotuvėje nori prisikimšti kišenes visko, tačiau bėda ta, kad jis čia badauja. Žvalgas įsitikinęs, kad gali pasirinkti tik vieną saldainį, tik vieną kelią. Bet trokšta visko. Jei kurį nors pasirinks, tikėtina, kad bus nelaimingas, todėl dažnai jis nepasirenka nieko ir, žinoma, jaučiasi ne ką geriau. Tad pateikiame kelis patarimus panikuojantiems devyndarbiams.

Nauja dienos mantra: sprendimo nepriėmimas gali būti sprendimas. Britų psichoterapeutė Andrea Perry savo naujausiu tyrimu atskleidė, kad didžiausią nerimą universaliems asmenims kelia nuolatinis stengimasis priimti sprendimus. Tyrimo metu buvo stebimos devyndarbių smegenys, kai jų buvo klausinėjama apie karjeros pasirinkimą, o vėliau apie jų pomėgius. Tiriamiesiems pasakojant apie naujas idėjas, migdolu vadinama smegenų dalis, valdanti nerimą, baimę ir kitus stiprius emocinius išgyvenimus, ramiai ilsėjosi. Tačiau, vos temai pakrypus į vieno gyvenimo kelio pasirinkimą, migdolas stipriai suaktyvėdavo. Tad galbūt pats laikas šiek tiek atsipūsti ir pradėti veikti tai, apie ką svajojate. Ir nebūtinai vieną dalyką. Galbūt jums geriau seksis iš karto pradėjus kelis darbus. Tuomet nesijausite, kad, dirbdami su vienu sumanymu, negalite įgyvendinti kitų. Juk žmonėms labiausiai sekasi ir jie būna patenkinti tada, kai jų veikla atitinka prigimtinius talentus bei požiūrį į gyvenimą. Jeigu jūsų esybės pamatas yra daugialypiškumas, įvairovė, nuolatinė kaita, o talentų turite ne vieną, jums visai nebūtina išsirinkti profesiją visam gyvenimui. Galite kurti vadinamąjį Renesanso verslą, t. y. užsiimti keliais mokamais darbais vienu metu. Tai gali būti pardavimo vadybininko darbas biure pirmoje dienos pusėje, o antroje privatus vaikų mokymas arba rytais jogos treniruočių vedimas parke, o vakare – kelios valandos, skirtos naujai kulinarinei knygai rašyti. Pažvelkite į viską kūrybiškai ir nebijokite prisiimti atsakomybės už savo neįprastas smegenis. Išnaudokite jas!

Prisiminkite savo gebėjimus, tikruosius norus ir vertybes. Nemanau, kad iš tiesų norėtumėte tyrinėti viską pasaulyje arba galėtumėte dirbti visus pasaulio darbus. Tikrai yra dalykų, kurie jūsų nedomina. Surašykite juos ir pajusite palengvėjimą – jūs neprivalote pasiekti visų įmanomų karjerų. Pagalvokite, už kokius darbus praeityje jums mokėjo pinigus. Kas jums teikia didžiausią malonumą? Pagalvokite apie savo norimos veiklos pobūdį: ar tai turėtų būti laisvai samdomas darbas, nuosavas verslas, darbas svetimoje įmonėje, o gal visi kartu? Pamirškite svarstymus apie tai, ką turėtumėte norėti dirbti pagal išsilavinimą. Grįžkite į pradžią. Koks žmogus esate? Kokios pagrindinės jūsų vertybės? Ko jums reikėtų, kad jaustumėtės laimingi? Kol to neišsiaiškinsite, klaidžiosite tamsoje.

Pradėkite po truputį. Pradėkite tučtuojau. Neįklimpkite į per ilgus apmąstymus ir imkitės veiksmų. Kad pradžia neatrodytų tokia sudėtinga, vieną darbą suskirstykite į daug smulkių, gana lengvai įveikiamų darbelių ir juos imkitės įgyvendinti tuojau pat. Pavyzdžiui, svajojate po trijų mėnesių padainuoti karaokę vietiniame klube. Iš pradžių darbas atrodo be galo sudėtingas ar netgi neįveikiamas, tačiau pagalvokite, ko jums reikėtų, kad pasiektumėte šį tikslą. Pagrindiniai darbai tikriausiai būtų gauti leidimą iš klubo savininko ir mokėti dainuoti. Kad gautumėte leidimą, turite pasikalbėti su klubo savininku ar jo vadybininku, o kad su juo pasikalbėtumėte, turite išsirinkti norimą klubą. Ar manote, kad sugebėtumėte jau dabar išsirinkti klubą? Veikiausiai taip. Mokėjimą dainuoti taip pat reikėtų išskaidyti atgaline tvarka: turite susisiekti su privačiu dainavimo mokytoju, jį susirasti, o iš pradžių tiesiog pasirinkti dainą.

Pradėkite viską, bet nebūtinai užbaikite.
Visi darbai gali būti vertingi. Šis patarimas skamba gana radikaliai, tačiau neprivalote baigti visų savo projektų. Neatsisakykite malonumo bent pabandyti įgyvendinti tas nuostabias idėjas – galbūt netobulai išmoksite naują kalbą, o tik įvaldysite pradmenis. Kai kurie sumanymai tebus tiesiog šventė jūsų smegenų ląstelėms, o žinios galbūt kada nors pravers gyvenime. Net ir nebaigę projekto kaip L. da Vinci, galite gauti labai daug.

Pabaiga: arklys žino kelią namo

Seniai seniai žmonės keliaudavo arklių traukiamais vežimais. Pavargę jie užmigdavo ir nesijaudindavo, kad pasiklys, nes arkliai žinojo kelią namo. Jūsų širdis taip pat žino kelią į jūsų norus bei talentus, tad pasitikėkite ir ji nuves jus ten, kur reikia. Ir jokiu būdu neišsižadėkite savo devyndarbiškumo, o jį išnaudokite. Neturėjimas vieno pašaukimo gali būti kerintis dalykas, darantis jus originalius, inovatyvius ir įdomius. Todėl pamirškite mokytojų ar aplinkinių kalbas apie vieno profesinio kelio pasirinkimą. Jie skatina jus atsisakyti dalies savęs ir virsti tuo, kuo nesate. Ar tai sąžininga?

11 Komentarų

  • Anonimas 2016/04/19 at 1:22 pm

    Mesti viska

    Atsakyti

  • Ivona 2016/04/20 at 7:25 pm

    Labai įdomus straipsnis, bet čia truputį praleista faktas, kas jau dabar vyksta Lietuvoje. Nes, kartais devyndarbisties tai vienintelis būdas tuėti darbą ir užsidirbti ir tada žmonės pamiršta apie malonumą dirbant, Manau, dauguma norėtų gauti ko daugiau pozitiviu emocijų iš darbų, bet tai sudetinga. sudėtinga, nes aplinkiniai nepriima to rimtai, dėja.

    Atsakyti

  • Beata 2016/05/18 at 1:53 pm

    super naudingas straipsnis! Autorius/ė rašo itin taikliai būtent apie tai kas šiais laikais aktualu. Ačiū!

    Atsakyti

  • Birdy 2016/05/26 at 10:08 am

    Ačiū. Pagaliau radau daug atsakymų į klausimus 🙂 Ypač – kodėl jaučiu didžiulį stresą ir spaudimą kai kalba pasisuka apie karjerą. Ačiū, ačiū, ačiū!

    Atsakyti

  • Tedas 2016/05/27 at 5:20 am

    Ko gero kiekvienas verslininkas Lietuvoje yra daugiau, mažiau devyndarbis, kitaip, niekaip neišgyvensi….

    Atsakyti

  • Akvilė 2016/07/19 at 8:03 pm

    Ačiū buvo labai naudinga. Ilgus metus negalėjau nuspręsti dėl studijų krypties, nes vis kankino baimė, kad atsibos, o ir traukė labai nepanašios sritys. Galiausiai priversta stojimų tvarkos nusprendžiau ir labai gailėjausi. Vis svarsčiau, kodėl nesugebu priimti sunkių sprendimų. Jūs man suteikėte atsakymą, ačiū labai 🙂

    Atsakyti

  • Jolita 2016/10/13 at 1:48 pm

    Labai naudingas straipsnis ir pasidalintas video. Daug metų užsiimu įvairiomis sritimis, esu edukologijos magistrė, buhalterė, turiu nuosavą reklamos verslą, baigiau kirpėjos kursus, šiuo metu domiuosi psichologija, taip pat ateities planuose turiu svajonių pabaigti istorija, groti fortepijonu, parašyti knygą. Aplinkiniai daro didelį spaudima ir pati vis galvoju, kad su manimi, kažkas negerai. Nes reikia būtinai išsirinkti vieną vienintelę sritį. Dėl šios priežasties vis dar kartais jaučiu depresijos priepuolius. Esu begalo dėkinga už grąžintą pasitikėjimą savimi ir tikėjimą, bei žinojimą dėl ko esu tokia ir ne kitokia. 🙂

    Atsakyti

  • As 2016/12/25 at 2:45 am

    Ačiu uz šita straipsni. Pamačiau save

    Atsakyti

Komentuoti