Dalis žmonių mėgsta susiplanuoti viską minutės tikslumu, yra tokių, kurie nuolat vėluoja ir neturi jokio ritmo. Dažnai dėl kraštutinumų tiek vieni, tiek kiti pameta laimę. Kaip dienotvarkė veikia mūsų nuotaiką ir kaip rasti balansą?

Ar susimąstėte, kada jaučiatės laimingiausi? Aš džiugias pilnatvės akimirkas dažniausiai patiriu tada, kai niekur neskubu, esu atsipalaidavusi ir atvira. Pakylėti gali įvairiausi dalykai – nuo buvimo gamtoje iki netikėto draugiško skambučio, nuo į malonius prisiminimus nukeliančio kvapo iki mylimo žmogaus prisilietimo, nuo profesinio pripažinimo, asmeninių pasiekimų iki akimirkų, kai tiesiog leidžiu sau daug ir drąsiai svajoti.

Būti laimingam – daugelio siekiamybė, kai kurie tai netgi laiko savo misija. Akivaizdu, kad būti patenkintam ir pakylėtam visą laiką – neįmanoma, o laimės būsena stipriai priklauso ne tik nuo to, kaip sau ją apsibrėžiame, bet ir nuo kasdienių veiksmų. Mokslininkai nustatė, kad įtakos mūsų emociniam pasitenkinimui turi ir dienotvarkė bei planavimo įpročiai.

Nustatykite, kokio tipo planuotojas esate

Gyvename itin skubančiame pasaulyje su daugybe įsipareigojimų ir atsakomybių, tad dažnam greitas gyvenimo tempas tampa kasdienybe. Viską sudėlioti į reikiamas lentynėles, spėti ir nepasimesti darbų krūvoje padeda tiksli dienotvarkė. Vis dėlto laiko skirstymas minučių tikslumu gali apkartinti net maloniausius planus – gal šeštadienį 8 val. ryto jums norėsis ne plaukioti baseine, o skaityti lovoje, arba, užuot ėjus į darbo vakarėlį, – tiesiog leisti laiką su šeima.

Mokslininkės Tamar Avnet ir Anne-Laure Seller aiškinosi dienotvarkės įtaką gerovei. Jos tyrė du planavimo būdus – pagal aplinkybes (kitas susijusias užduotis, jų eilės tvarką, sąsajas) ir griežtai pagal laiką. Pirmajame eksperimente dalyvių internetu buvo paprašyta pasirinkti jiems priimtiną planavimo būdą – darbų sąrašą (kai planuojama darbų eilės tvarka) arba kalendorių (kai planuojama tiksliai pagal laiką, darbus paskirstant konkrečioms savaitėms dienoms ir valandoms), suplanuoti 12 pasiūlytų savaitės užduočių ir paaiškinti savo pasirinkimą. Nors abiejų tipų žmonės nurodė siekiantys efektyvumo, jų prioritetai skyrėsi. Griežti planuotojai dažniausiai stengiasi nešvaistyti laiko veltui ir atlikti užduotį iki reikiamo termino, na, o pasiduodantieji tėkmei dažniau orientuojasi į kokybišką rezultatą, pernelyg nesukdami galvos, kiek užtruks jį pasiekti.

Antrajame eksperimente vienos grupės buvo paprašyta surašyti savo lūkesčius, studijų tikslus ir tai, kaip jie keitėsi laikui bėgant, kiti studentai rašė apie pareigas ir atsakomybes studijuojant. Po to dalyviams buvo pristatyta fiktyvi, neva kitų studentų sugalvota, nauja paslauga – asmeninis asistentas, padedantis apsipirkti kalėdiniu laikotarpiu. Studentams pateiktos dvi galimybės – užsisakyti tokį asistentą konkrečiam laikui, žinant, kiek dovanų per tą laiką spės nupirkti (paaiškinus, kad vidutiniškai išrinkti dovaną užtrunka pusvalandį, tad, norint nupirkti dešimt dovanų, tam reikėtų skirti penkias valandas) arba užsisakyti paslaugą neribotam laikui, kol klientas įsigis visas norimas dovanas ir bus jomis patenkintas. Tyrimo dalyviai turėjo pasirinkti vieną iš paslaugos variantų, žinodami, kad kaina nesiskiria.

Rašiusieji apie tikslus ir viltis buvo linkę daug dažniau pasirinkti tobulos dovanos idėją, kad ir kiek laiko tam reikėtų. Tačiau daugiau nei pusė dalyvių, atsakinėjusių į klausimus apie pareigas ir įsipareigojimus, rinkosi galimybę užsisakyti apsipirkimo asistentą konkrečiam laikui.

Šie eksperimentai atskleidė, kad, nors abiejų tipų planuotojai siekia efektyvumo, vieni jų renkasi metodą, kuris leidžia pereiti prie kitos užduoties remiantis vidiniais pojūčiais, kitiems priimtinesnis būdas, padedantis darbus planuoti pagal išorines aplinkybes – laiką.

Trečiojo eksperimento dalyviai internetu sprendė matematinius uždavinius. Daliai jų buvo pažadėtas apdovanojimas už kuo daugiau teisingai išspręstų uždavinių, kitai grupei – už kuo daugiau išspręstų uždavinių per 20 minučių. Visi buvo sustabdyti po 20 minučių. Į rezultatą orientuoti asmenys labiau pasitikėjo savimi ir jautėsi užtikrinti, kad jiems neblogai sekėsi, ir iš tikrųjų teisingai išsprendė beveik perpus daugiau uždavinių nei tie, kurie stengėsi suspėti per nurodytą laiką.

Eksperimentai atskleidė, kad žmonės, labiau save spaudžiantys ką nors atlikti per numatytą laiką, dažnai mažiau mėgaujasi pačiu veiklos procesu ir pasiekia prastesnių rezultatų nei tie, kurie leidžia sau atsipalaiduoti, nespraudžia į griežtus rėmus ir stengiasi suteikti sau tiek laiko, kiek reikia, kad užduotis būtų atlikta kokybiškai.

Planuoti pradėkite nuo malonių veiklų

Planuotojų tipus tyrusios mokslininkės atkreipia dėmesį, kad žmonės, numatantys viską minučių tikslumu, buvo linkę tikėti atsitiktinumais ir likimo galia, o tie tiriamieji, kurie pirmenybę teikė įvykių ir veiksmų eilės tvarkai ir planavo darbus vieną po kito pagal svarbą bei aplinkybes, neapibrėždami griežtų laiko terminų, susidariusias aplinkybes dažniau aiškino savo pačių veiksmais. Šie skirtumai lemia ir didžiulius nuotaikų svyravimus.

Tyrėjų teigimu, žmonės, griežtai sekantys laiką, dažnai nesugeba mėgautis teigiamomis emocijomis. Į griežtus laiko rėmus save spaudžiantys asmenys paprastai įvairius įvykius suvokia kaip atskirus, tarpusavyje nesusijusius dalykus, kuriuos galima planuoti individualiai. Pirmenybę procesui, o ne trukmei teikiantys žmonės gyvenimą suvokia kaip glaudžiai tarpusavyje susijusių įvykių seką. Mokslininkės nustatė, kad didesnis pasitikėjimas laikrodžiu nei savo vidiniais pojūčiais ir jausmais, įsitraukiant į konkrečią veiklą, gali būti pavojingas – toks nusiteikimas stipriai sumažina galimybę mėgautis procesu ir patirti malonių emocijų.

Mokslininkė Lahnna I. Catalino rekomenduoja dieną planuoti prioritetą teikiant toms veikloms, kurios jums teikia malonumą, likusį laiką skiriant kitoms užduotims, o ne atvirkščiai. „Daliai žmonių tai reikš daugiau laiko, skiriamo sodininkystei ar kulinarijai, kitiems – dažnesnius susitikimus su draugais. Žinoma, tai nereiškia, kad nuolat patirsite laimės būseną, tačiau stipriai padidės tikimybė, kad patenkinti jausitės dažniau“, – įsitikinusi mokslininkė.

Jos su kolegomis atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie planuodami pirmenybę teikė pozityvioms emocijoms, buvo labiau patenkinti savo gyvenimu, dažniau patyrė malonių emocijų ir rečiau susidūrė su depresijos simptomais. Tyrimo dalyviai, kurie emocijas susiejo su konkrečiais planais ir veiklomis, taip pat turėjo stipresnių psichologinių ir socialinių įgūdžių – jie buvo linkę greičiau atsigauti po nesėkmių, sąmoningesni ir dažniau džiaugėsi darniais santykiais.

Vaikų užimtumas: kada yra gana?

Dalis kontroliuoti savo gyvenimą mėgstančių suaugusiųjų griežtą discipliną taiko ir atžaloms. Vaikų dienotvarkę jie užpildo gausybe, jų manymu, naudingų veiklų, kad tik nė minutė nebūtų praleidžiama veltui. Tokie vaikai dažnai nuo mažumės, be mokyklų ar darželių, namų darbų ar ruošos užduočių dar lanko ir galybę būrelių: sporto treniruotes, muzikos pamokas, šokius ir kitus neformaliojo ugdymo užsiėmimus.

„Abiem pusėms būtų naudingiausia, jei tėvai žinotų, kad vaikai ir griežti terminai – nesuderinami“, – perspėja elgsenos tyrinėtojas Stephenas Nowlisas. Nors jiems svarbi nuosekli rutina, kad jaustųsi saugūs, ji neturėtų būti perpildyta. Svarbiau remtis eilės tvarka, o ne sprausti vaiką į griežtus laiko rėmus.

Psichologė Polly Young-Eisendrath įžvelgia itin apkrautų vaikų tėvų norą konkuruoti su kitais tėvais. Mokslininkės teigimu, jaunesniems nei 11–12 metų vaikams pernelyg aktyvi popamokinė veikla gali užgožti natūralų vystymąsi, tikruosius pomėgius bei talentus. Nes būtent tokio amžiaus vaikams pradeda vystytis sąmoningumas. „Vaikai privalo turėti daugiau laisvo laiko, žaidimų bei į tikslus neorientuotų veiklų kartu su tėvais“, – mano ekspertė.

Suniya Luthar, tyrusi popamokinės veiklos vaidmenį vaikų gyvenime, teigia, kad grafikas vaikams naudingas. Muzikos ar sporto užsiėmimai lavina gebėjimus, padeda socializuotis, pasitikėti savimi, tačiau specialistė įspėja, kad labai svarbu subalansuota dienotvarkė ir veiklų įvairiapusiškumas. Mokslininkai sutaria, kad būtinas ir poilsis, ir neįpareigojantis laikas su šeima, o problemų kyla tada, kai tėvai pernelyg sureikšmina vaikų rezultatus ir paverčia užsiėmimus ne smagiu laisvalaikio leidimo būdu, o dar viena įtampą keliančią pareiga.

„Sprendžiant, kiek užsiėmimų reikia vaikui, labai svarbu įvertinti, kieno tai noras – vaikas pasirenka pats ir yra motyvuotas ar dar viena veikla atsiranda tėvų iniciatyva“, – motyvacijos svarbą iškelia psichologas Michaelis Thompsonas.

Sustyguota dienotvarkė ne visada efektyvi

Rinkodaros specialisto S. Nowliso tyrimas atskleidė, kad pernelyg daug ribų, griežtų terminų veda prie to, kad laikas bus naudojamas neefektyviai. Tyrėjų komanda nustatė, kad galutinių terminų besilaikantys žmonės dažnai mano turintys mažiau laiko nei iš tikrųjų, atlieka mažiau užduočių ir rečiau imasi darbų, kuriems reikia skirti papildomai laiko, net jei jie lengvai įveikiami ar yra pelningesni.

Mokslininkai dvejus metus tyrė, kaip daugiau nei 2 300 žmonių išnaudoja savo laiką skirtingose situacijose. Dalyviai internete pirmiausia pateikė savo rytojaus planus. Po to jiems buvo pasiūlyta dalyvauti 30 min. (gaunant 2,5 dolerio) arba 45 min. (gaunant 5 dolerius) virtualioje apklausoje būtent tą dieną. Dalyviai, kuriems pasiūlytas apklausos laikas, likus valandai iki jų suplanuotų veiklų (susitikimo, darbo, išvykos ir pan.), daug dažniau rinkosi pusvalandžio trukmės apklausą nei tiriamieji, kurie tuo metu konkrečių planų neturėjo. Jie turėjo užtektinai laiko didesniam uždarbiui gauti, tačiau vis tiek rinkosi trumpesnę veiklą.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad mintys apie laukiančius planus dažnai skatina apsidrausti ir laikas išnaudojamas ne taip efektyviai. Gyvai tyrime dalyvavusiems studentams buvo duota šiek tiek laisvo laiko. Daliai jų priminta, kad už maždaug 5 min. bus pradėta nauja užduotis, o kitiems tiesiog leista 5 min. veikti, ką nori, neužsimenant apie artėjančią užduotį. Po to visų dalyvių buvo paprašyta surašyti, ką jie nuveikė per trumpą pertraukėlę. Dauguma jų siuntė SMS žinutes, tikrinosi el. paštą ar naršė socialiniuose tinkluose. Tyrimas atskleidė, kad tie, kurie negalvojo apie laukiančią užduotį, vidutiniškai aprėpė 2,38 veiklų, o kita grupė – tik 1,86.

Panašias tendencijas rodo ir tarptautiniame Čikagos oro uoste atliktas eksperimentas. Tyrėjai paprašė keleivių, kurie iki įlaipinimo turėjo 30 min. arba 1 val., skirti 15 min. apklausai. Tik 26 proc. keleivių sutiko dalyvauti, kai iki skrydžio buvo likęs vos pusvalandis, lyginant su 46 proc., kurie turėjo visą valandą.

Artėjant susitikimui, skrydžiui, renginiui ar konkrečios užduoties laikui, žmonės mintimis planuoja ateitį ir nebesijaučia produktyvūs. Jei už kelių valandų laukia svarbus susitikimas, nesinori imtis didelių darbų, dažniausiai atsakome į el. laiškus ar atliekame panašias smulkias užduotis. Laikas tarsi sutrumpėja.

  1. A. Malkoc teigimu, laisvo laiko švaistymas gali būti viena priežasčių, kodėl tomis dienomis, kai suplanuota daug susitikimų, jaučiamės nuveikę mažiau nei visą dieną dirbdami biure. Jos siūlomas sprendimas – organizuoti susitikimus vieną po kito, paliekant daugiau nepertraukiamo laiko kitoms numatytoms užduotims ir projektams. Taip pat blaiviai įvertinti, kiek laiko realiai turite.

Palikite laiko nenumatytoms situacijoms

Dalis žmonių jaučiasi nesaugūs, kai neturi konkretaus plano, konkrečios užduoties ir atlikimo terminų. Įprastai tokie asmenys retai leidžiasi į spontaniškus nuotykius ir maža tikimybė, kad juos nudžiugins netikėtai jiems surengta staigmena. Pasiduodantieji tėkmei – atvirkščiai, labai nepatogiai jaučiasi įsprausti į rėmus ir griežtus reikalavimus. Dažniausiai jie orientuojasi į rezultatą, bet ne į atlikimo laiką. Tokie žmonės gali laukti įkvėpimo ir leisti sau tinginiauti, bet, kai įsijaučia į darbą, vargu ar uždarys biuro duris pasibaigus oficialiai numatytoms darbo valandoms – jie baigs tada, kai atliks užduotį iki galo ir bus patenkinti rezultatu.

Disciplina, struktūra padeda išvengti netikėtumų ir skatina elgtis atsakingai, profesionaliai. Vis dėlto verta palikti bent šiek tiek vietos spontaniškiems sprendimams. Mūsų gyvenime ir taip daug dalykų, kurie privalo būti padaryti laiku. Negalime ateiti į darbą kada panorėję, vėluoti pasiimti vaikų iš darželio, pakartotinai atšaukti vizito pas gydytoją. Turime taikytis ir prie viešojo transporto, skrydžių grafiko, įvairių įstaigų darbo laiko ir daugybės kitų veiksnių, spraudžiančių į rėmus. Norint patirti kuo daugiau džiaugsmo ir dažniau jaustis gerai, svarbu bent dalį dienotvarkės palikti neužpildytą. S. Nowlisas pataria palikti laiko nenumatytoms situacijoms, užduotims, kurioms reikia papildomo dėmesio, ar tiesiog atsipalaiduoti, atsikvėpti. Planuoti veiksminga nesudėtingus darbus, kuriems nereikia skirti daug laiko, tačiau pernelyg daug svarbių užduočių per trumpą laiką gali sukelti stresą ir mažinti produktyvumą. Taip pat svarbu įtemptame grafike numatyti laiko ir laisvalaikiui, kokybiškam poilsiui, šeimai ir draugams, tačiau tikrai nebūtina jo sustyguoti minučių tikslumu. Net jei priklausote griežtųjų planuotojų tipui, netapkite laikrodžio vergu, bent kartais leiskite įvykių eigai plėtotis pagal vidinius poreikius ir pojūčius.

Laimingo žmogaus dienotvarkė

Siekiant laimingesnio gyvenimo, daugiau pasitenkinimo ir pilnatvės, svarbu ne tik tai, kokius planavimo metodus taikote, bet ir tai, ką įrašote į savo darbų kalendorių. Ar kasdienės užduotys, užsiėmimai ir darbai jus džiugina, ar darote tai, ką mėgstate, ar jaučiate prasmę, ar pasisemiate įkvėpimo ir energijos? Reikėtų reguliariai peržiūrėti savo dienotvarkę ir paklausti savęs, ką galėčiau įrašyti, kad gyventi būtų smagiau, kad patirčiau daugiau malonumo. Taip pat pagalvokite, ko atsisakyti, ką darote tik iš įpročio ar dėl aplinkos spaudimo, kas nebeteikia džiaugsmo, kas žalinga, kokių pokyčių norite. Jūsų gyvenimas – jūsų planas, tad galite jame rašyti, ką panorėję. Jei stinga laimės, netenkina esama situacija, patikrinkite, ar į jūsų kasdienybę įtraukti dalykai, kurie didina laimės pojūtį.

Žmonės, kurie savo dienotvarkėje skiria laiko šioms veikloms, jaučiasi laimingesni.

  1. Kasdien daro mankštą.
  2. Ilgiau miega.
  3. Daugiau laiko leidžia su šeima ir draugais.
  4. Dažniau būna gryname ore ir gamtoje.
  5. Padeda kitiems.
  6. Užsiima mėgstamomis veiklomis.
  7. Planuoja keliones.
  8. Išreiškia dėkingumą.

Jums gali būti įdomu

1 Comment

  1. Pastebėjau, jog darbe, planuojant laiką konkrečioms užduotims, nesklandumų ir neatliktų darbų dažniausiai nekyla. Tad prieš pusmetį pradėjome ir namuose viską planuotis. Tikrai laiko daugiau ir kiekvienam aiškiau kada ir ką turi daryti. Tiesa, vaikai iš pradžių bandė priešintis, bet įprato ir sakyčiau namuose vyrauja didesnė harmonija

Parašykite atsiliepimą