Žengdami į santykius – ar juo labiau į santuoką – žmonės neplanuoja, kad jų ryšys baigsis neištikimybe. Vis dėlto daugiau nei trečdalis santuokų susiduria su šia skaudžia tema.

Tuomet neišvengiamai kyla aibė klausimų: kodėl taip nutiko? Ar įmanoma po neištikimybės atleisti ir išsaugoti santykius? O gal reikia skirtis? Ką daryti, jei pats tapai neištikimuoju?

Kokie partnerio veiksmai yra neištikimybė?

Pačia plačiausia prasme neištikimybė – tai vieno iš partnerių atliekami veiksmai, pažeidžiantys susitarimus, susijusius su emociniais ar seksualiniais įsipareigojimais vienas kitam. Tad, jei pora yra apsisprendusi bendrauti vienas su kitu ir turi apsibrėžusi tam tikras santykių bei ištikimybės sąlygas, jų pažeidimas automatiškai tampa neištikimybe.

Problema ta, kad labai dažnai susitarimai nebūna aiškiai apibrėžti, todėl tai, kas vienam partneriui yra akivaizdu, kitam gali būti visai nesuprantama. Jei sutuoktinis susiranda meilužę, neištikimybės faktas akivaizdus. O kas, jei tas pats vyras pamilsta kitą moterį, rodo jai dėmesį, bet niekada neperžengia ribos ir neužsiima seksu? Ar tada, flirtuojant su kitu asmeniu, neperžengiamos ribos?

Dar daugiau neaiškumų kyla su internetiniu bendravimu: ar emociškai artimas ryšys su nematytu ir kitame pasaulio krašte gyvenančiu žmogumi, su kuriuo bendraujama tik per išmaniąsias technologijas, jau yra neištikimybė? Ar ja galima vadinti ir per dažną pornografijos žiūrėjimą?

Nėra taip paprasta rasti vieną atsakymą. Žmonės, kuriantys santykius, turėtų rūpintis vienas kito jausmais. Tad, jei vienas jaučiasi išduodamas dėl kito elgesio, verta susėsti ir kalbėtis, kas tai: nekaltas bendravimas su kolega, internetinis draugas ar neištikimybė. Jei jūsų antroji pusė elgiasi jums nepriimtinu būdu – išsakykite tai. Jei jūsų partneris prašo nebeflirtuoti su kitais ar juo labiau susitikinėti – permąstykite savo elgesį. Ką taip laimite ir ką prarandate?

Neištikimųjų portretas

Statistika rodo, kad daugiau nei trečdalyje santuokų pasitaiko neištikimybės atvejų, o apie 1–2 proc. vaikų gimsta nuo meilužių. Vyrai kiek dažniau nei moterys tampa neištikimais ir itin populiari neištikimybių vieta – darbovietė. Apie dešimtadalis neištikimybių prasideda internete. Taip pat vieną kartą neištikimas buvęs asmuo turi kelis kartus didesnę tikimybę vėl nuklysti į šalį nei tas, kuris niekada nėra „nuėjęs į kairę“.

Neištikimybės priežasčių gali būti šimtai: seksualinis nusivylimas partneriu ir noras patirti nuotykį ar seksualinį jaudulį su kitu, nepasitenkinimas emociniais ryšiais, jausmas, kad antroji pusė atstumia ir nebesidomi taip, kaip anksčiau, abipusis nutolimas. Nereta neištikimybės priežastis yra kerštavimas už anksčiau buvusius antrosios pusės nuklydimus. Savaime suprantama, kartais taip nutinka dėl meilės. Vis dėlto dažniau toks elgesys padeda pasikelti savivertę, pasijusti „gyvesniam“ ir kažkam patraukliam.

Neištikimybės rizika padidėja, kai su darbo partneriu tenka daug laiko praleisti kartu – komandiruotėse ar iki vėlumos dirbant su bendrais projektais. Tokiose situacijose neretai suartėjama emociškai ir pradedama pasakoti asmeniškumus. Kartais daugiau laiko praleidus su priešingos lyties asmeniu tiesiog suveikia seksualiniai instinktai ir pasiduodama impulsams. Dar labiau impulsų kontrolė prarandama dėl alkoholio – dažnai jis suveikia kaip katalizatorius, sustiprinantis tarpusavio trauką.

Pagaliau neištikimybė gali būti susijusi su tam tikrais charakterio ypatumais. Pavyzdžiui, narcizistinės asmenybės lengvai pasiduoda pagyroms ir flirtui. Be to, tokie žmonės patys mėgsta įsitraukti į „medžioklę“ – net ir turėdami ilgalaikius santykius, jie gali įsivelti į seksualinius bei gundymo žaidimus vien dėl galios jausmo arba tam, kad patenkintų savo ego, užkariaudami sudominusį asmenį. Panašiai elgtis gali ir asmenys, kurie neturi ryškių moralinių nuostatų: jei žmogus gyvenime vadovaujasi taisykle „man neegzistuoja taisyklės“, natūralu, kad santykių susitarimai taip pat bus laužomi.

Ar vyrai ir moterys neištikimybę išgyvena skirtingai?

Janis Abrahms Spring ir Michaelis Springas knygoje „Neištikimybė. Kaip išgydyti partnerio sukeltą skausmą ir atgauti pasitikėjimą“ rašo, kad vyrai ir moterys partnerio neištikimybę išgyvena skirtingai. Kai neištikimi yra vyrai, moterys dažniau neigia savo jausmus ir siekia susitaikyti, kaltina save, mano, kad jų santuoka nenusisekė dėl jų pačių kaltės. Jos jaučiasi menkavertės ir daugiau sureikšmina vyro romaną nei jis pats. Moterims sunkiau sekasi paleisti nuoskaudas dėl partnerio neištikimybės.

Supratę, kad jų mylimoji buvo neištikima, vyrai kur kas dažniau yra linkę santykius nutraukti. Jie niršta, pyksta ir paguodos gali ieškoti keršydami – patys susirasdami meilužių. Kartais griebiasi smurto prieš moters meilužį, neretai aktyviai fantazuoja, kaip užpuola „priešą“. Dažnai vyrai mano, kad jų antroji pusė ieškojo geresnio sekso. Jie dažniau linkę savo neigiamus jausmus „išveikti“ – užuot įkyriai pergalvodami kiekvieną neištikimybės smulkmeną, neretai savo emocijas išlieja aktyviai dirbdami, sportuodami ar įsitraukdami į įvairius pomėgius.

Savaime suprantama, šie skirtumai nėra absoliutūs: antrosios pusės neištikimybė skaudžiai paliečia abi lytis. Moteris taip pat gali įsiusti ir keršyti, o vyras – kaltinti save ir pergalvoti kiekvieną smulkmeną, ieškodamas, kur elgėsi ne taip.

Ar prisipažinti?

Santuoka turėtų būti grįsta atvirumu, pasitikėjimu ir nuoširdumu, o ne paslaptimis ir išdavystėmis. Tad neištikimybę derėtų atskleisti. Dažnai antroji pusė net nutuokia apie galimą neištikimybę ir jaučia nuolatinę įtampą, mąstydama, ar įtarimai gali būti pagrįsti. Tad atskleisdami savo elgesį suteiksite antrajai pusei aiškumo ir nuo streso pereisite prie sprendimų. Kartais apie tai pasakyti įmanoma tik su specialisto – psichologo ar porų psichoterapeuto – pagalba.

Aišku, yra žmonių, kurie nenorėtų, kad neištikimybės faktas pasiektų antrąją pusę. Tiesos nutylėjimas gal ir nėra geriausia išeitis, bet gali nepakenkti, jei neištikimybė įvyko seniai, iš klaidos pasimokyta ir imtasi visų priemonių, kad tai nesikartotų. Savaime suprantama, pasirinkus tokį kelią, labai svarbu „dirbti“ su savo emocijomis ir priežastimis, pastūmėjusiomis į neištikimybę – kartais tai gali vykti tik padedant psichoterapeutui.

Yra situacijų, kai neištikimybės atskleidimas niekuo nepadėtų. Pavyzdžiui, jei jūsų partneris šiuo metu turi rimtų emocinių ar fizinės sveikatos problemų, atskleisdami neištikimybės faktą jam stipriai pakenktumėte. Kita situacija, kai galbūt neverta atskleisti neištikimybę, yra tada, kai jūsų santykiai visiškai žlugę – pavyzdžiui, jau pradėtas skyrybų procesas ar antroji pusė smurtauja. Tokiu atveju paviešinti tiesą gali būti neišmintinga, neprasminga ir net tokia tiesa gali būti panaudota prieš jus.

Ar įmanoma atsitiesti ir išsaugoti santykius?

Nors daug žmonių mano, kad neištikimybės netoleruotų, realybė kitokia. Nemažai porų mėgina lipdyti santykius net ir po to, kai vienas ar abu iš partnerių buvo neištikimi. Tikrai ne kiekviena santuoka išyra, tačiau, norint išlaikyti sveikus santykius, reikia įdėti daug darbo ir pastangų.

Nebūtina iš karto apsispręsti – skirsitės ar taikysitės. Galima pradėti gilintis į santykių problemas, nuvedusias į neištikimybę. Vis dėlto sprendimų priėmimo kelyje papildomų asmenų neturėtų būti. Neištikimoji pusė turėtų norėti ir gebėti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus: dėl santuokos turėtų nutraukti visus ryšius su meilužiu. Jei esate išduotasis, svarbu išsiaiškinti ir gauti antrosios pusės patvirtinimą, kad santykis su kitu žmogumi nutrauktas.

Taip pat labai svarbu nereaguoti karštakošiškai ir nepasiduoti kraštutinėms emocijomis. Tačiau jas išsakyti būtina. Pasakykite antrajai pusei, jei jaučiatės nelaimingas, sukrėstas, pasimetęs, šokiruotas ar piktas. Emocijas atskleiskite civilizuotai – nerėkdami, neįtraukdami į tai vaikų, nejuodindami ir nekaltindami vienas kito. Neištikimoji pusė turėtų pasistengti išklausyti ir priimti įskaudinto partnerio jausmus – santykis gali pradėti taisytis tik prisiėmus atsakomybę už savo veiksmus.

Nusiteikite, kad kelias į susitaikymą gali būti ilgas ir vingiuotas: jums gali tekti praleisti nemažai laiko atskirai. Gali būti, kad kurį laiką išduotoji pusė nenorės net girdėti apie neištikimą partnerį. Atleisti ir susitaikyti prireiks daug laiko. Susitaikymas neturėtų reikšti, kad neištikimybė nuneigiama. Priešingai, nuoširdus atleidimas turėtų ateiti pamažu, kartu su grįžtančiu pasitikėjimu savo mylimuoju. Kita vertus, spręsti santuokos problemas turėtų ir išduotoji pusė – vis dėlto retai neištikimybė atsiranda iš niekur, neretai po ja slypi gilesni porų sunkumai.

Tad, kai būsite pasirengę, kartu su antrąja puse apsvarstykite, kokios priežastys pastūmėjo į šią situaciją. Gal trūko dėmesio? Gal atšalote emociškai ar fiziškai? Seksualinės problemos? Rutina? Leiskite vienas kitam išsisakyti nežeidžiančiu, atviru ir į sprendimus orientuotu būdu. Aptarkite, kaip galėtumėte būti artimesni, šiltesni, kaip išreikšti savo jausmus ir išsakyti savo poreikius. Kartais gali prireikti specialistų pagalbos: jei jaučiate, kad stringate, nebijokite į juos kreiptis.

Yra situacijų, kai santykių po neištikimybės išsaugoti nepavyksta. Taip nutinka, jei antroji pusė įsimyli kitą ir nori tęsti ryšį su juo. Kita priežastis, kai verta apsvarstyti skyrybas, yra pasikartojantys romanai. Tokiuose santykiuose mažai pagarbos, tad, jei antroji pusė nejaučia kaltės ir nemato, kad toks elgesys skaudina, kaip tokia santuoka gali „veikti“ ir būti sveika?

Kaip susitaikyti su savimi?

Kai kurie žmonės į neištikimybę reaguoja itin jautriai. Tais atvejais, kai „paslystama“ vieną kartą ar neištikimybei pasiduodama susikūrus iliuziją, kad tai meilė, neištikimas partneris gali išgyventi itin stiprią kaltę, gėdą, begalinį liūdesį dėl sugriautų santykių ar stipriai įskaudintos antrosios pusės. Tokiais atvejais gyventi su savimi ar sulaukti paguodos iš aplinkinių gali būti nelengva. Juk dauguma greičiausiai reaguoja taip: „Prisivirei košės, tai ir srėbk.“

Būti „išdaviku“, „melagiu“, „šeimos griovėju“ – itin nemalonu. Tačiau tai, kad graužiatės ir jaučiate kaltę bei norą tvarkyti santykius, rodo, kad esate ne monstras, ne demonas, o žmogus, kuris padarė klaidą. Tad pirmiausia leiskite sau priimti ir įsisąmoninti neištikimybės faktą ir jo keliamus jausmus.

Ieškokite atsakymų, kodėl buvote neištikimas (-a)? Ką jums davė neištikimybė? Ką atskleidė apie jus ir jūsų santykius? Neieškokite pasiteisinimų, bet labai gerai apsvarstykite, kas nutiko, kad nuklydote. Prisiimkite atsakomybę: kad ir kokios buvo priežastys, neištikimybė buvo jūsų pasirinkimas.

Pagaliau, užuot save menkinę ir smerkę, pasimokykite iš klaidų. Kaltė ir savigrauža po neištikimybės rodo tai, kad nesijaučiate gerai dėl savo poelgio. Tad verta išmokti pamoką ir apsispręsti, ką darysite toliau: kartosite klaidas ar spręsite bėdas?

Parašykite atsiliepimą