Išlavinę vizualinį mąstymą galite įnešti į kasdienybę daugiau spalvų, naujų idėjų ir aiškumo.
Įsivaizduokite, kad išsiruošėte į parduotuvę, sudarėte svarbiausių pirkinių sąrašą, tačiau atskubėję pastebėjote, kad jis liko namuose. Pavyks viską prisiminti ar teks į prekybos centrą važiuoti dar kartą?
Kasdien mums tenka išgirsti ir įsiminti daugybę skirtingos informacijos. Taikydami tam tikrus metodus galime prisiminti daugiau. Vienas tokių metodų – vizualinis mąstymas.
Nustatyta, kad žmogaus smegenys geriau įsimena ne tai, ką išgirdome ar užrašėme, o tai, ką pamatėme. Tyrimai rodo, kad išgirdę naują informaciją po kelių dienų prisimename tik 10 proc. jos, tačiau, jei tą informaciją susiesime su vaizdu, galime prisiminti net iki 65 procentų.
Taigi anksčiau minėtą pirkinių sąrašą prisiminti būtų padėjęs vizualinis mąstymas. Kitaip tariant – jei pirkinių sąrašą būtumėte ne užrašę, o pavaizdavę grafiškai ar paveikslėliais.
Mąstymas vaizdais
Vizualinis mąstymas (angl. visual thinking) – tai gebėjimas mąstyti vaizdais ir tų minčių bei idėjų išdėstymas vizualiai. Kai mąstome vizualiai, susikoncentruojame ne į žodinę, o į vaizdinę informaciją. Taip mąstoma tarsi žiūrint fotografijas ar filmą. Toks mąstymo būdas yra dažnas – manoma, kad du trečdaliai žmonių žodžius ir mintis mato tarsi paveikslėlių seriją.
Kad ir kas jūs būtumėte – studentas, biuro darbuotojas, aukščiausio rango vadovas ar vaikų auklė – šis įgūdis jums gali būti labai naudingas. Tikėtina, kad jau dabar, patys to nežinodami, juo naudojatės. Pavyzdžiui, mėgstate darbe ar namuose matomoje vietoje prisiklijuoti lipnius lapelius su priminimais sau, kolegoms ar namiškiams. Arba, kalbėdami telefonu, viską pasižymite ant popieriaus, raizgote įvairiausias formas. Net ir emotikonų – paveikslėlių, atspindinčių jausmus – naudojimas skaitmeninėje erdvėje yra ne kas kita, kaip vizualinis mąstymas. Kartais užtenka vos vieno vaizdinio jaustuko, kad atskleistume tai, ką norime pasakyti ir ką jaučiame. Ir kiti tai lengvai supranta.
Apie 60 proc. žmonių pamatytą vaizdą ar vaizdinę informaciją suvokia lengviau ir greičiau nei parašytus ar išgirstus žodžius. Todėl taip dažnai visur naudojami paveikslėliai, iliustracijos, fotografijos ir kiti vaizdai. Atkreipkite dėmesį į reklamas spaudoje, portaluose, stenduose, vitrinose ir socialiniuose tinkluose – jų pagrindas yra vaizdas ir labai mažai teksto, nes vaizdas greičiau atkreipia mūsų dėmesį.
Štai pavyzdys. Įsivaizduokite, kad reklaminiame stende pamatote porą, besimėgaujančią ledais. Vos per kelias sekundės dalis jūsų smegenys užfiksuoja daug informacijos: patrauklių žmonių veiduose pastebite malonumą, matote skirtingus ledų atspalvius (vadinasi, ir skonius), pastebite vasarišką aplinką. O kiek prireiktų žodžių šiai informacijai pateikti raštu? Neabejotinai – užtruktume gerokai ilgiau, kol tokią informaciją suvoktume ir užfiksuotume. Tikėtina, kad net visai neatkreiptume dėmesio į užrašą reklaminiame stende ir juo labiau jo neprisimintume.
Tačiau vizualinis mąstymas ir jo metodai naudingi ne tik verslininkams, norintiems pritraukti mūsų dėmesį prekių ir paslaugų reklamomis. Mąstymas vaizdais gali palengvinti kiekvieno žmogaus kasdienybę, padėti geriau įsiminti ir aiškiau perteikti informaciją, mąstyti kūrybiškiau ir lanksčiau.
Ar jums teko kada nors patirti: rodos, taip aiškiai išdėstėte savo mintis ir išsakėte idėją, bet pašnekovai vis tiek nesuprato, ką jūs norite pasakyti? Ką tada norėjosi daryti? Taip, griebti popieriaus lapą, pieštuką ir viską nupiešti, nubraižyti, pavaizduoti grafiškai. Štai čia vizualinis mąstymas tampa naudingu įrankiu.
Vizualinis mąstymas, kaip metodas, padeda ne tik lengviau išdėstyti mintis, bet ir praverčia formuojant naujas idėjas. Įgūdis taikyti vizualinį mąstymą leidžia lengviau komunikuoti, greičiau ir geriau mokytis, efektyviau dirbti. Tai ir saviraiška, ir kūrybiškumo lavinimas. Kai jaučiamės užstrigę, šis būdas gali padėti išjudinti ledus, paskatinti kūrybinę energiją ir atrasti naujų idėjų. Vizualinis mąstymas įneša daugiau džiaugsmo ir spalvų į mūsų kasdienybę.
Pamatykite ir parodykite savo mintis
Šį įrankį galite naudoti kuo įvairiausiai – nuo kasdienių iki nepaprastai sudėtingų užduočių. Vizualaus mąstymo įrankis puikiai padeda spręsti problemas. Išdėstę problemą ant popieriaus, galėsite ją pamatyti tarsi iš kitos perspektyvos, pastebėti kitus jos aspektus ar ryšius tarp tam tikrų aplinkybių. Šitaip sumažinsite ir nerimą dėl savo problemos – perkėlę mintis ant popieriaus jausite palengvėjimą.
Taip pat šis įrankis padeda lengviau priimti sprendimus. Jūs galite grafiškai pavaizduoti konkretaus sprendimo privalumus ir trūkumus. Tai leis pamatyti visas galimybes, o ne aklai susikoncentruoti į vieną – akivaizdžiausią. Pasitelkę vizualinį mąstymą, pastebėsite, kad sprendimas dažnai ateina tarsi savaime.
Dar viena sritis, kurioje galite naudoti vizualinį mąstymą, yra mokymasis. Užuot mokęsi paprastai konspektuodami tekstą, pasitelkite vaizdus. Kai kurias idėjas išryškinkite ar nupieškite grafiškai, braižykite schemas ir pabrėžkite informacijos tarpusavio ryšius. Tai padės geriau suvokti ir įsiminti.
Prisiminkite situaciją, kai klausėtės mokytojo ar lektoriaus ir bandėte kuo daugiau užsirašyti. Ar vėliau, pažvelgę į užrašus ir gausybę žodžių eilutėse, daug informacijos prisiminėte? Ko gero, ne. Pažodžiui girdimą informaciją užsirašome automatiškai, per daug nemąstydami. Tačiau, jei pasižymėtume tik esmines mintis ir pasitelktume grafinį atvaizdavimą, būtume priversti visų pirma permąstyti, apdoroti gaunamą informaciją ir tik tada suguldyti ją piešinyje. Tad kartu ir lengvai viską išmoktume. Toks informacijos pasižymėjimo popieriuje būdas vadinamas atminties žemėlapiu. Vėliau, vos pažvelgę į jį, galime greitai ir lengvai atgaminti visą informaciją, kurią užfiksavome.
Pasitelkite vizualinį mąstymą ir norėdami perduoti, pristatyti, parduoti savo idėjas bendraminčiams, kolegoms, klientams ar bet kokiai kitai auditorijai. Jei kalbėdami piešite grafinius vaizdus ant popieriaus ar lentos, klausančiųjų įsitraukimas ir suvokimas gerokai padidės. Būtent todėl oficialiuose pristatymuose, prezentacijose ir pranešimuose naudojamos skaidrės. Tačiau, piešiant ir grafiškai vaizduojant čia ir dabar, efektyvumas būna dar geresnis nei tik rodant skaidres (ypač, jei jose daug teksto).
Planavimas – dar viena sritis, kurioje galite pasitelkti vizualinį mąstymą. Kurkite savo tikslų ir jų įgyvendinimo planų vizualinius žemėlapius. Ant sienos kabantis spalvingas mokymosi planas, pasiruošimo šventei žingsnių grafikas ar išsvajotos kelionės kryptys žemėlapyje motyvuos ir džiugins. Įrankis puikiai tinka ir komandos tikslams bei prioritetams. Vizualus įmonės veiksmų planas visiems bus aiškesnis ir lengviau įsimenamas.
Vizualinių užrašų technika
Turbūt kyla klausimas, kaip praktiškai atrodo vizualinio mąstymo įrankių taikymas ir nuo ko pradėti? Reikėtų pabrėžti, kad konkrečių taisyklių nėra, svarbiausia – jūsų fantazija ir išradingumas. Galite braižyti schemas, naudoti diagramas, kurti infografikus, laiko ir istorijos planavimo juostas, piešti eskizus ir minčių žemėlapius. Savo mintims išreikšti ir informacijai perteikti tinka visi vizualūs būdai.
Nereikėtų vizualinio mąstymo sieti tik su piešimu. Vizualiai mąstyti padeda įvairios piktogramos, formos, linijos, spalvos, atstumai, dydžiai, ryšiai, sąsajos ir žodžiai. Be to, tam nereikia meninių gebėjimų. Jums nereikia nupiešti paveikslo, kuris atspindėtų idėją ar mintį. Svarbu rasti ją atspindintį simbolį ir jį pavaizduoti. Pavyzdžiui, nupieštas lėktuvas gali būti kelionės ar skrydžio simbolis, o gaublys – pasaulio, Žemės ar tarptautinio bendradarbiavimo ženklas. Šalia tokios piktogramos galite užrašyti žodį, sąvoką ar kelias, kurios paaiškintų, papildytų norimą užfiksuoti informaciją.
Kurdami vaizdinius užrašus, naudokite kontrastus – dviejų ar trijų skirtingų spalvų rašiklius, neoninės spalvos žymeklį, didelį ir mažą šriftą, storas, plonas ir punktyrines linijas, skirtingus atstumus ir visa kita, kam jūs patys suteikiate tam tikrą reikšmę. Galutinis rezultatas neturi būti tvarkingas ir išdailintas piešinys. Nesijaudinkite dėl tvarkos. Mąstome daug greičiau, nei sugebame užrašyti ar nupiešti, todėl, natūralu, kad vizualiniai užrašai bus netvarkingi. Svarbiausia sukurti apčiuopiamą savo minčių ir gaunamos informacijos vaizdą.
Leiskite sau ir kitiems pamatyti, kaip mąstote. Ši grafinio vaizdavimo technika leis įprasminti tai, apie ką galvojate – jūsų mintys taps apčiuopiamos. Net jei naudosite daugiau žodžių nei paveikslėlių, gautas rezultatas bus ne šiaip aprašinėtas popieriaus lapas, o džiuginantis ir spalvingas jūsų mąstymo atspindys, praskaidrinantis darbus ir kasdienybę.
Comments are closed.