Kaip kartais patys savo elgesiu atstumiame kitus.

Sakydami, kad nerūpi, ką apie mus galvoja kiti, tarsi slepiamės už emocinės sienos, saugančios nuo įskaudinimų ir įžeidimų. Kad ir kaip tai neigtume, mums visiems svarbu patikti ir įtikti kitiems. Tokia mūsų prigimtis. Anot psichologo Abrahamo Maslow, norint pasiekti aukščiausius sąmoningumo ir išminties lygmenis, svarbu jaustis mylimiems ir reikalingiems.

Kūdikystėje, mokykloje, siekiant mokslo ir profesinių aukštumų, mums reikia žmonių, kad galėtume išgyventi ir judėti pirmyn. Daugybė tyrimų tvirtina, kad socialiniai ryšiai ilgina gyvenimo trukmę ir daro mus laimingesnius. Pati didžiausia bausmė – būti atskirtam.

Ir, jeigu kartais atrodo, kad galėtumėte nuversti kalnus be kitų pagalbos, tai tėra iliuzija. Mums svarbu, kad būtume išklausyti, kad turėtume, kam išsipasakoti, kad būtų pas ką sugrįžti po alinančios dienos. Kiti mums reikalingi kaip mūsų pačių atspindys, kad galėtume sužinoti, kiek paaugome per pastaruosius metus, kur slypi mūsų stiprybės ir silpnumas. Į atstūmimą, neigiamą vertinimą, kritiką ar sarkastiškas pastabas kiekvienas reaguojame skirtingai: vienam ūpas nukrenta tik pusdieniui, o kitam – tai kelias link savigraužos, savęs nuvertinimo ar net depresijos. Galbūt bus lengviau reaguoti ir priimti kitus, kai žinosime, kodėl kartais nepatinkame kitiems? Kokie mūsų veiksmai ar poelgiai gali sukelti nenorą bendrauti?


Straipsnio tęsinį skaitykite kovo balandžio “Psichologija Tau” numeryje.

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą