Kaip kartais patys savo elgesiu atstumiame kitus.
Sakydami, kad nerūpi, ką apie mus galvoja kiti, tarsi slepiamės už emocinės sienos, saugančios nuo įskaudinimų ir įžeidimų. Kad ir kaip tai neigtume, mums visiems svarbu patikti ir įtikti kitiems. Tokia mūsų prigimtis. Anot psichologo Abrahamo Maslow, norint pasiekti aukščiausius sąmoningumo ir išminties lygmenis, svarbu jaustis mylimiems ir reikalingiems.
Kūdikystėje, mokykloje, siekiant mokslo ir profesinių aukštumų, mums reikia žmonių, kad galėtume išgyventi ir judėti pirmyn. Daugybė tyrimų tvirtina, kad socialiniai ryšiai ilgina gyvenimo trukmę ir daro mus laimingesnius. Pati didžiausia bausmė – būti atskirtam.
Ir, jeigu kartais atrodo, kad galėtumėte nuversti kalnus be kitų pagalbos, tai tėra iliuzija. Mums svarbu, kad būtume išklausyti, kad turėtume, kam išsipasakoti, kad būtų pas ką sugrįžti po alinančios dienos. Kiti mums reikalingi kaip mūsų pačių atspindys, kad galėtume sužinoti, kiek paaugome per pastaruosius metus, kur slypi mūsų stiprybės ir silpnumas. Į atstūmimą, neigiamą vertinimą, kritiką ar sarkastiškas pastabas kiekvienas reaguojame skirtingai: vienam ūpas nukrenta tik pusdieniui, o kitam – tai kelias link savigraužos, savęs nuvertinimo ar net depresijos. Galbūt bus lengviau reaguoti ir priimti kitus, kai žinosime, kodėl kartais nepatinkame kitiems? Kokie mūsų veiksmai ar poelgiai gali sukelti nenorą bendrauti?
- Nuolat pertraukinėjate kitus
Vargu, ar kam patinka būti pertrauktam viduryje sakinio. Tai sutrikdo tiek bendravimą, tiek sudaro įspūdį, kad nesiklausote ir nesuprantate pašnekovo. Neretai nenustygstantys pertraukinėtojai žino savo bėdą ir net patys pajunta, kai savo komentaru išmuša iš vėžių pokalbį, tačiau dažniausiai tada jau būna šaukštai po pietų.
Kad ir kokia būtų jūsų įsiveržimo priežastis – ar siekiate pašnekovą nugalėti, ar pridėti daugiau vertės pokalbiui, o gal norite pasirodyti labiau išmanantis – visada laimėsite daugiau, jei kalbantįjį išklausysite iki galo. Šiam pabaigus, turėsite daugiau informacijos tolesniam pokalbiui ir galimybę pademonstruoti savo žinias, nes tikriausiai bus pasiteirauta jūsų nuomonės. Ar žinote, kas dažniausiai pertraukinėja, nes nekantrauja būti išgirsti? Vaikai. Bet jūs jau nebe vaikas!
- Vengiate atsiprašyti
Kodėl kai kuriems žmonėms sunku ištarti žodį „atsiprašau“? Manoma, kad tai susiję su tam tikromis charakterio savybėmis. JAV Granto McEwano universiteto mokslininkai atliko tyrimą. Dalyviams reikėjo pasakyti, ar jie sutinka su teiginiais „Atsiprašyti man neleidžia sukylantis pyktis“ ir „Jeigu žinau, kad niekas nesužinos, tai greičiausiai neatsiprašysiu“. Iš gautų atsakymų mokslininkai bandė nustatyti polinkį atsiprašyti ir kaip tai susiję su žmonių charakterio bruožais, kurie prieš tai buvo nustatyti klausimynais.
Mokslininkų hipotezė, kad geranoriškesni ir kitus labiau atjaučiantys žmonės yra dažniau linkę atsiprašyti, pasitvirtino. Pastebėta, kad rečiau atsiprašo turintieji žemą savivertę, nors po nesutarimų ir jaučiasi blogai. Taip pat vengia atsiprašyti žmonės, kuriems būdingos narcizistinės savybės, egocentrizmas, ir tie, kurie itin gerai apie save galvoja. Vis dėlto jūsų asmeninės savybės – ne nuosprendis. Atsiprašyti galima išmokti, o tai neabejotinai jums suteiks papildomų patrauklumo taškų.
- Apsimetate savikritišku
Pastaruoju metu apsimestinė savikritika itin dažna. Mokslininkai atliko keletą tyrimų, norėdami sužinoti, ar žmonės yra linkę save viešai kritikuoti ir kaip į tokį jų elgesį žiūri aplinkiniai. Apklausus 646 asmenis net 70 proc. iš jų patvirtino visai neseniai su tuo susidūrę!
Apsimetėliai savikritikai dažniausiai būna dviejų tipų: vieni mėgsta skųstis („Na kodėl aš taip jaunai atrodau? Man net alkoholio nenori parduoti.“), o kiti mėgsta pabrėžti savo nuolankumą ir nuolat nepalankiai susiklostančias aplinkybes („Man nuolat paskiriamos pačios sudėtingiausios užduotys…“).
Kaip žmonės reaguoja į tokius „nelaimėlius“ ir į tuos, kurie mėgsta girtis ir nesiima aukos vaidmens? Pasirodo, apsimetėliai mažiau mėgstami nei pagyrūnai, nes šie yra nuoširdesni. Netgi tie, kurie nuolat skundžiasi, tačiau pagrįstai, mėgstami labiau ir laikomi kompetentingesniais darbuotojais nei apsimetėliai.
Tad, jei norite kažką svarbaus pranešti, girkitės ir darykite tai iš širdies, tačiau būtų geriau, jei jus pagirtų kas nors kitas, nes pagyros iš kito lūpų skamba kur kas įtikinamiau, o jūs neatrodysite kaip pagyrų puodas.
- Nuolat taisote kitų klaidas
Kuris iš mūsų skubėdamas, per neatidumą ar paprasčiausiai pamiršęs taisyklę nepadaro kalbos ar rašybos klaidų? Kaip jaučiatės, kai kas nors nuolat pastebi ir taiso jūsų klaidas, manydamas darąs jums didžiulę paslaugą? JAV Mičigano universitete buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad nuolat kitus taisantys žmonės, dažniausiai intravertai, stokoja supratingumo ir empatijos. Manoma, kad mažiau bendraujantys ir sunkiau santykius užmezgantys asmenys jautriau reaguoja į klaidas, nes jiems sunkiau pakęsti kitų nemokšiškumą ar tam tikrų dalykų nesuvokimą. Be to, intravertai neretai būna mažiau tolerantiški, kai nesilaikoma taisyklių ir įprastų normų.
Kita vertus, mokslininkai mano, kad klaidų darome kiekvienas, bet tik intravertai nuolat jas pastebi, prikaišioja ir pagal jas vertina kitus žmones. Jei ir jums sunku atsilaikyti, kitą kartą pagalvokite prieš koreguodami kitus: kas jums svarbiau – susirasti draugų ar parodyti savo išprusimą?
- Esate pernelyg uždaras
Viena iš gudrybių, norint užmegzti artimą santykį, yra kalbinti žmones jų mėgstamiausia tema. Kokia ta tema? Kuo daugiau klausinėkite apie juos pačius! Kur jie gyvena, ką mėgsta, kas juos džiugina, apie jų šeimą, vaikus, draugus, laisvalaikį, pomėgius, atostogas ir bet ką, kas jums iš tikrųjų įdomu. JAV Ilinojaus universitete atliktas tyrimas patvirtino, kad asmeninės informacijos atskleidimas padeda susidraugauti. Tačiau tai neturi virsti apklausa! Anot mokslininkų, nors dažnai drovūs ir nerimastingi žmonės linkę klausinėti kitus taip nukreipdami dėmesį nuo savęs, tai nėra tinkamiausias būdas santykiams užmegzti. Pokalbio dalyviai turi vienodai dalintis informacija apie save, nes tik taip sukuriamas tarpusavio artumas ir prielankumas. Taigi tylėti geriau vienumoje, o jei jau nutarėte pabendrauti – atsiskleiskite (bent šiek tiek).
- Elgiatės išskirtinai maloniai
Kam nesmagu būti visų mėgstamam ir mylimam? Tačiau, kai jūsų gerumas ir meilumas ima lietis per kraštus, jis gali kelti įtarumą. Vieno žaidimo dalyviai vienas kito nematė, todėl galėjo elgtis savanaudiškai. Vėliau tiek jų, tiek tyrėjų kompiuteriu sukurtas žaidėjų elgesys buvo parodytas žmonėms, kuriems reikėjo pasirinkti savo komandos narius. Pasirodo, patys geranoriškiausi žaidėjai buvo taip pat nemėgstami, kaip ir patys savanaudiškiausi. Anot eksperimento organizatorių, į išskirtinai mielus, malonius ir visada geranoriškai nusiteikusius žmones dažnai žiūrima įtariai, nes toks elgesys gali reikšti klastą ar norą įvilioti į pinkles ir pasinaudoti. Būkite malonūs, tačiau su saiku.
- Per daug pasakojate apie save
JAV Ilinojaus universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad itin didelis atviravimas ir intymių savo gyvenimo smulkmenų pasakojimas kitus gali priversti pasijusti nejaukiai. Tai sudaro įspūdį, kad jums arba nerūpi, arba nesuvokiate, kuo galima pasitikėti ir kam atvirauti apie asmeniškus dalykus, ypač darbe arba su vos pažįstamu pašnekovu.
Atvirumas turi būti nuoširdus, bet taip pat turėti ribas. Ypač vietoje, kurioje dirbate. Anot psichologų, per didelis atvirumas darbe rodo, kad jaučiatės nesaugiai, esate pernelyg vaikiški ir nebrandūs. Santūrus ir korektiškas atvirumas padeda sukurti sveikus santykius su kolegomis, pavaldiniais ar viršininku.
Dalijimasis informacija apie save padeda užmegzti ryšį, tačiau svarbu neperžengti trapios ribos ir atsirinkti, kuo dalintis ir kada tam tinkamas laikas.
- Turite per daug „Facebook“ draugų
Sakoma, kad draugų nebūna per daug. Pasirodo, šis pasakymas negalioja, jei kalbame apie bičiulius jūsų „Facebook“ paskyroje. Žmonės, turintys įspūdingą skaičių draugų, gali pasirodyti pernelyg įnikę į šią socialinę erdvę. O gausus augantis sekėjų būrys gali sudaryti nuomonę, kad mieliau bendraujama virtualioje erdvėje, o ne tikrovėje. Anot mokslininkų, optimalus „Facebook“ draugų skaičius yra apie 300.
Jei savo „Facebook“ paskyroje kasdien dalijatės daugybe nuotraukų, anot Birmingamo verslo mokykloje atlikto tyrimo, toks elgesys net gali atstumti kai kuriuos žmones. Jūsų asmeninė informacija pasiekia įvairiausią auditoriją: jūsų draugus, šeimos narius, kolegas iš darbo ir tik šiaip pažįstamus. Artimiausi bičiuliai jomis džiaugsis, tačiau kitus jos gali atstumti. Pastebėta, kad draugams nepatinka, jei jūs dažnai skelbiate šeimos nuotraukas, o šeimos narius erzina, jei viešinate itin daug nuotraukų su draugais. Išeitis? Susikurkite grupes ir tikslingai joms transliuokite norimą žinutę.
- Būnate per daug linksmai nusiteikęs
Atrodytų, keista – juk linksmi, puikiai nusiteikę, nuolat džiūgaujantys ir juokaujantys žmonės turėtų patikti visiems. Tačiau net keliuose JAV universitetuose atlikti tyrimai rodo, kad tokie amžini linksmuoliai ne visada įtikina aplinkinius savo neišsenkančia pakilia nuotaika. Paprastai nuolat laimingi žmonės laikomi naiviais. Iš veido nedingstanti šypsena ir džiugi nuotaika kelia įspūdį, kad jie po tokia kauke bando pasislėpti nuo neigiamos aplinkos informacijos. Jeigu mus kartais erzina žmonių naivumas, tai ir nuolat džiugesio apimti linksmuoliai gali sukelti panašią reakciją. Tad – jei gera nuotaika jums liejasi per kraštus, dozuokite ją saikingai.
- Slepiate savo emocijas
Slėpdami savo jausmus ir išgyvenimus nuo žmonių juos atstumiate. Tokie asmenys laikomi sunkiau sugyvenamais, nerimastingais, o kaip tik dėl šių priežasčių kiti ir nesiekia su jais artimiau susibičiuliauti. JAV Oregono universiteto mokslininkai nufilmavo aktorius, žiūrinčius dvi scenas iš filmų: suvaidinto orgazmo sceną iš filmo „Kai Haris sutiko Salę“ ir liūdną sceną iš filmo „Čempionas“. Kai kuriais atvejais aktoriams buvo liepta reaguoti natūraliai, o kartais emocijas užgniaužti. Vėliau visos nufilmuotos versijos buvo parodytos studentams ir paprašyta nurodyti, su kuriais žiūrovais jie norėtų susidraugauti, ir įvertinti jų asmenybes. Išaiškėjo, kad sulaikiusieji emocijas kitiems mažiau patiko, taip pat jie pasirodė ne tokie atviri ir geranoriški kaip emocingai reagavę žiūrovai.
Anot tyrėjų, užmegzdami santykius esame itin akyli, tad pastebime, kada žmogus slepia savo jausmus. Mums svarbu, kad kitas būtų toks pat atviras ir galėtume juo pasitikėti.
- Vengiate šypsotis
Kai darbai tiesiog veja vienas kitą, sunku rasti laiko šypsenai. Tačiau ar žinote, kad verta stengtis tai daryti?
JAV Vajomingo universitete buvo atliktas tyrimas su 100 dalyvių. Jų buvo paprašyta pasižiūrėti į vienos moters keturias nuotraukas skirtingomis pozomis: besišypsanti ir atsisukusi visu kūnu; besišypsanti ir sunėrusi rankas ant krūtinės (uždarumą demonstruojanti kūno kalba); nesišypsanti ir atsisukusi visu kūnu; nesišypsanti ir sunėrusi rankas ant krūtinės (uždarumą demonstruojanti kūno kalba). Nestebina, kad labiausiai visiems patiko besišypsanti moteris, neatsižvelgiant į jos kūno padėtį.
Kitas tyrimas taip pat patvirtino, kad žmonės, bendraujantys virtualiai ir nematantys savo pašnekovo, mieliau priima tuos, kurių pasirinkti grafiniai atvaizdai (avatarai) šypsosi. Beje, jei šypsositės sutikę kitą žmogų pirmą kartą, anot tyrimų, jus jis ilgiau atsimins.
Tačiau ne visur ir visada šypsenos uždega žalią šviesą. Neseniai Izraelio ir Olandijos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad, jei rašydami elektroninį laišką pridedate šypsenėlių, sudarote mažiau kompetentingo darbuotojo įvaizdį, o ne atrodote šiltas ir malonus. Tyrimo dalyviams buvo parodyti du laiškai, skirti tariamam projekto komandos nariui: vienas tik su tekstu, kitas su tekstu ir šypsenėlėmis. Pasirodo, laiško autorius, pridėjęs šypsenėlių, pasirodė šiek tiek šiltesnis, tačiau gerokai mažiau kompetentingas negu rašantis be šypsenėlių.
- Bijote, kad nepatiksite kitiems
Psichologams gerai žinomas fenomenas – abipusis patikimas. Kai mums atrodo, kad kažkam patinkame, mums taip pat ima patikti šis žmogus.
Neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta – kai tikimės, kad kiti mus priims, elgiamės šilčiau su jais ir taip padidiname galimybes, kad jiems irgi patiksime. Tad, jeigu dar nežinote, ką apie jus mano žmogus, su kuriuo bendraujate, iškart parodykite jam, kad jis jums patinka, ir greičiausiai jūs taip pat jam patiksite. Ir, atvirkščiai, jei bijosite, kad kitam nepadarysite įspūdžio, tikėtina, taip ir bus.
