Virusas Covid-19 privertė daugelį mūsų labai greitai pakeisti įprastas darbo vietas ir darbo, bendravimo su kolegomis, klientais, partneriais būdus bei įpročius. Turime greitai išmokti dirbi kitaip. Kaip?

Nuotolinis darbas – tampa būtinybe ir galimybe (!) daugeliui verslų ir žmonių šiuo sudėtingu laikotarpiu. Todėl dalinuosi praktinėmis įžvalgomis, kurios gali padėti ir jums įveikti nuotolinio darbo iššūkius (jei su tokiais susiduriate):

  1. Pirmiausia – pozityvus ir racionalus požiūris: žemė vis dar sukasi, saulė šviečia, statybininkai ir kelininkai (pravažiuodama miestu matau) – dirba, medikai padeda kaip gali (ačiū jiems), klientai dar prisimena… Na, o aš turiu rankas, kojas ir, svarbiausia, galvą (dar visai nekvailą) – taigi belieka visais šiais gerumais tinkamai pasinaudoti, nes kaip sako mano kolega „nenaudojami organai nunyksta, smegenys – taip pat…“
  2. Kiekvienos dienos ritualai ir rutina padeda išlaikyti savidiscipliną ir atstatyti kontrolės jausmą: aiškiai nustatyta darbo dienos pradžia ir pabaiga (prieš darbo dienos pradžią – mankštelė ar pasivaikščiojimas, kava su mylimu žmogumi), kiekvienos dienos darbų planas, pertraukėlės tarp darbų. Net rūbai svarbu – pastebėjau, kad esu darbingesnė ir sumanesnė, kai apsirengiu taip, lyg eičiau į  biurą ar susitikimą (pižama ir šlepetės – „demoralizuoja“). Kai kurių, neproduktyvių rutinų atsisakymas – vietoj pyragėlio su kava, 10-15 minučių meditacija ar relaksacija gryname ore. Beje, atkreipkite dėmesį į taisyklingą sėdėseną – darbe man daugiau tenka stovėti  ar judėti (vesdama seminarus nemėgstu sėdėti), todėl dabar, kai tenka daugiau dirbti su kompiuteriu, pastebiu, kad netaisyklinga kūno poza vargina, sukelia nugaros skausmus. 
  3. Ne tik  užduotys, kurias reikia padaryti, bet ir malonios veiklos – kūryba, naujų sumanymų realizavimas. Jas taip pat planuokite, kitaip galite paskęsti rutinoje, nereikšminguose ir vertės nekuriančiuose bei motyvaciją nužudančiuose darbuose. 
  4. Naujų dalykų mokymasis ir nuostatų keitimas  – visada maniau, kad seminarus psichologinėmis temomis (bendravimas, konfliktų valdymas, streso įveika ir t. t.) įmanoma kokybiškai padaryti tik „gyvai“ bendraujant su auditorija. Žinoma, betarpiško bendravimo, diskusijų, įžvalgų atrastų dalijantis grupėje niekas nepakeis… Tačiau atrandu ir vebinarų privalumus – skatina labiau koncentruotai ir struktūruotai išreikšti mintis, parinkti tikslesnius pavyzdžius teorijos iliustravimui, skatina kūrybiškumą ieškant tokiai formai tinkamų užduočių, padeda pastebėti pristatymo klaidas, įkyrius žodelius. Tobulina kitas – „elektronines“ kompetencijas –  su kolegomis bandome „prisijaukinti“ ir įdarbinti Zoom, WebEx (tokios puikios video-komunikacijos programėlės).
  5. Bendravimas su kolegomis – tokiu būdu, kad matytume vienas kitą  (Skype, Zoom ar pan.), o jei neįmanoma matyti, bent  jau elektroniniu paštu, telefonu, – būtinas bent kartą per dieną. Ne tik padeda surasti sprendimus ar padaryti užduotis, tačiau padeda išlaikyti komandos dvasią, gerą nuotaiką, gauti palaikymą, kai jo reikia.

…O kai karantinas baigsis, vis tiek nekantrauju visus svarbius žmones pamatyti gyvai. Žmogus yra socialinė būtybė. Jam būtina sąveika su kitais – tai leidžia patenkinti bazinį bendravimo poreikį, taip pat – motyvuoja, „įkrauna“, džiugina. Neurofiziologiniai tyrimai rodo, kad už emocijas atsakingos smegenų sritys yra mažiau aktyvios tada, kai mes bendraujame virtualiai, palyginus su „gyvu“ bendravimu. Taigi, kad ir kokios tobulos būtų elektroninės komunikacijos priemonės, jos neatstoja gyvo kontakto. 

Comments are closed.